24-oji „Sielų upė“: Vilniaus universiteto Kauno fakultete užgimusi studentų iniciatyva tapo miesto kultūros dalimi
Visų Šventųjų diena ir Vėlinės – tradicinės lietuvių šventės, vis dažniau konkuruojančios su spalvingu ir triukšmingu keltiškuoju Helovinu. Ieškant būdų, kaip jaunimui pristatyti savą etnokultūrą, prieš 24 metus gimė „Sielų upė“. Tapo įprasta, kad lapkričio 1-osios vakarą nuo Laisvės alėjos fontano iki Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Soboro) bažnyčios nušvinta kelias, pažymėtas šimtais mažų žiburių. Jaukioje iniciatyvoje dalyvauti kauniečius ir miesto svečius Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) studentų atstovybė kviečia ir šiemet.
„Didžiausia motyvacija – kai žinai, jog savanoriai dar nepradėjo uždeginėti žvakučių, o pusė „upės“ jau dega. Tokiomis akimirkomis supranti, kad tai yra svarbu. O tada jau norisi padaryti dar geriau kitais metais. Jau seniai tai ne šiaip sau studentiška akcija, o renginys, svarbus miesto bendruomenei“, – dalijasi prisiminimais buvęs VU SA KnF prezidentas Tadas Žirgulis.
Jis pasakoja, kad renginys augo natūraliai, tam padėjo ir Kauno savivaldybės geranoriškumas, ir žiniasklaidos dėmesys. Tai solidus ir garsus renginys, turintis gilią prasmę.
„Iš vienos pusės mes, kaip studentų atstovai, dėjome didžiules pastangas rodydami, kad studentams rūpi ne tik vakarėliai ir linksmybės, bet ir vertybės, tradicijos, pagarba protėviams. Jautėme didžiulį visuomenės palaikymą ir susidomėjimą. Neplėsti „Sielų upės“ iniciatyvos buvo tiesiog neįmanoma. O kadangi buvome drąsūs, taip ir padarėme“, – pasakoja jis.


Kartą per metus fakultetas atveria duris į erdves, kuriose paprastai niekas nesilanko – paslaptingus rūsius, užmirštus koridorius ir kambarius, kuriuose vis dar sklando neišgirstos istorijos. 