su_diplomais.jpgVienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria kiekvienas studentas – tai baigiamojo darbo rengimas. Dažnai kyla klausimų, susijusių su temos formuluote, teorijos paieška ir kitais dalykais. Todėl patarimai tų, kurie jau turi darbų rašymo ar vadovavimo patirties, gali padėti suprasti, į ką derėtų atkreipti dėmesį, ir išvengti nesklandumų. Tad kaip prašyti apdovanojimo vertą baigiamąjį rašto darbą? Į klausimą sutiko atsakyti Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) antrosios pakopos studijų programų absolventės Dovilė Peseckienė (Meno vadyba), Indrė Višinskaitė (Audiovizualinis vertimas) ir jų baigiamųjų rašto darbų vadovės Kauno fakulteto profesorės Virginija Jurėnienė ir Jadvyga Krūminienė.

Reikalingi įgūdžiai formuojami nuo studijų pradžios

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) premiją už geriausius aukštųjų mokyklų mokslinius darbus humanitarinių mokslų srityje laimėjusios studijų programos Audiovizualinis vertimas absolventės I. Višinskaitės teigimu, svarbiausi veiksniai, kurie padėjo parašyti kokybišką darbą ir vystyti mokslinę veiklą, – tai kantrybė, kritinis mąstymas, analitiniai gebėjimai ir pomėgis skaityti. Minėtus įgūdžius magistrė ugdė jau nuo magistro studijų Kauno fakultete pradžios.

„Manau, kad studijos neabejotinai turėjo įtakos mano gebėjimams mokslinių tyrimų srityje, nes ten ir pradėjo formuotis įprotis skaityti kuo daugiau šaltinių, pritaikyti kritinį mąstymą ir perteikti informaciją struktūrizuotai bei nuosekliai. Perskaičius galybę mokslinių straipsnių, tampa daug paprasčiau išsigryninti savo tyrimą, t. y. iškelti tikslus, išsirinkti metodą, medžiagą ir t. t.“, – teigia LMA premijos laureatė I. Višinskaitė.

KnF absolventei Indrei pritaria ir socialinių mokslų srityje LMA premiją laimėjusi studijų programos Meno vadyba absolventė D. Peseckienė, kuri teigia, kad svarbu ne tik kritinis, analitinis mąstymas, bet ir motyvacija, kūrybiškumas, smalsumas, darbštumas, kantrybė, kompiuterinis raštingumas bei gebėjimas planuoti laiką.

Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesorė Virginija Jurėnienė, dėstanti studijų programoje Meno vadyba, taip pat užsiminė apie laiko planavimą: „Antrosios pakopos studijose nėra nemotyvuotų studentų. Didžiausia problema yra laiko valdymas, nes dauguma studentų ne tik studijuoja, bet ir dirba.“

Kitus svarbius veiksnius, reikalingus studijuojančiam bei siekiančiam parašyti išskirtinį mokslinį darbą, vardija Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto profesorė Jadvyga Krūminienė, dėstanti studijų programoje Audiovizualinis vertimas: „Svarbiausia – atsakomybė. Tikrai vertingo mokslinio darbo (ypač taikančio literatūrologinę metodologiją) taip lengvai nesutalpinsi į suskaidyto laiko grafiko rėmus. Reikalingas įkvėpimas. Viskas turi susigulėti, išsikunkuliuoti ir tada išsiveržti. Ugnikalnio principas.“

Studento ir darbo vadovo bendrystės rezultatas – kokybiškesnis baigiamasis darbas

Tiek Kauno fakulteto absolventės, tiek jų darbų vadovės tvirtina, kad kokybiškų rezultatų galima pasiekti tik bendradarbiaujant. Tiesa, susitikimas su dėstytojais ir būsimais darbų vadovais įvyksta pirmaisiais studijų metais, todėl pakanka laiko vieniems kitus pažinti, dalytis idėjomis ir atrasti ypač dominančią sritį.

Profesorės V. Jurėnienės teigimu, lengviau baigiamuosius darbus parašo tie studentai, kurie nuo studijų pradžios įsitraukia į mokslinę veiklą – atlieka tyrimus, o vėliau juos pristato nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose. Pirmieji savarankiški mokslo atradimai studentui sukelia pasitenkinimo jausmą ir įkvepia į išsikeltą darbo tikslą pažiūrėti dar giliau ir novatoriškai, taigi atsiranda aktyvesnis bendradarbiavimas su vadovu. Todėl studentams itin naudinga teikti projektų paraiškas LMT vasaros studentų mokslinei praktikai ir įgyti patirties, kuri pravers rašant mokslinius darbus.

Darbo vadovo žinios ir patirtis, anot D. Peseckienės, praverčia viso darbo proceso metu. Pradžioje jis įvertina norimas analizuoti problemas, nes mato platesnį kontekstą; tuomet suveria jas ant vienos ašies ir neleidžia nukrypti; dalijasi ne tik fiziniais ištekliais (skiria laiko ir energijos teikdami patarimus), bet ir savo simboliniu kapitalu (dalijasi nuveiktais darbais, kontaktais).

Absolventei pritaria profesorė V. Jurėnienė: „Dėstytojo ir studento požiūris į darbą ir „bendradarbystė“ yra vienas iš svarbių faktorių, lemiančių puikų galutinį rezultatą. Vadovas turi ne tik reikalauti iš studento, bet ir padėti patarimais, pasiūlymais, o kartais tiesiog išklausyti prie puodelio kavos. Kiekviena konsultacija gali tapti postūmiu kokybiškesniam darbui parašyti.“

Studijų programos Audiovizualinis vertimas absolventės I. Višinskaitės teigimu, darbo vadovas yra savotiškas vedlys, kuris pasuka tinkama linkme ir neleidžia nuo jos nukrypti, užduoda kritinius klausimus, prašo pagrįsti vieną ar kitą teiginį.

Vadovo kaip vedlio palyginimui pritaria ir I. Višinskaitės baigiamojo darbo vadovė profesorė J. Krūminienė, atkreipdama dėmesį į tai, kuo pasižymi studentai, kurie ryžtasi bendradarbiauti ir siekia parašyti kuo kokybiškesnį darbą: „Aš, kaip tas anglų poeto S. T. Coleridge'o Senasis Jūrininkas, nesunkiai atpažįstu potencialius mokslinių nuotykių dalyvius. Studentus, kurie ryžtasi rašyti baigiamąjį darbą, t. y. leistis į mokslinių tyrimų kelionę, mano vedini, vadinčiau drąsiais, nes jie žino, kad jų laukia iššūkiai ir sunkus darbas. Ne kiekvienas studentas gali atlaikyti mokslinės patirties svaidymąsi idėjomis, čia reikia moksliškai pagavių antenų. Džiaugiuosi, kai tokių atsiranda.“

Kaip jau minėta, baigiamasis darbas yra studento ir darbo vadovo bendrystės rezultatas, todėl, pasak profesorės J. Krūminienės, mokslinio darbo rašymo procesas dažnai perauga akademines ribas – studentas ir mokslinis vadovas, jei ši veikla nėra mechaniškai atliekama, tampa šeima.

Patarimai studentams, siekiantiems parašyti kokybiškus darbus

Viena svarbiausių užduočių, kurią turi išspręsti studentas, – tai darbo pavadinimas. Kaip randasi temos formuluotė? Apie tai užsimena profesorė J. Krūminienė: „Taiklus, provokatyvus darbo pavadinimas, kaip nuolat kartoju studentams, yra pusė darbo. Todėl pirmiausia skatinu susirasti įdomią, vertą mokslinio tyrimo empirinę medžiagą, o tada ieškome metodinės prieigos.“

Studentai, rašantys baigiamuosius darbus, įprastai susiduria su tam tikromis problemomis, pavyzdžiui, nesupranta, kaip analizuoti pasirinktą empirinę medžiagą. Žinodamos šią problemą, Kauno fakulteto dėstytojos prašo nedelsti ir kreiptis į darbo vadovą. „Nereikėtų vadovo bijotis – ir tokių atvejų pasitaiko. Tuomet delsiama, bendravimas nevyksta, paskui paaiškėja, kad be reikalo nuogąstauta, o laiko darbui pataisyti lieka tik keletas dienų ir naktų“, – tvirtina profesorė J. Krūminienė ir duoda dar vieną patarimą, paveldėtą iš savo mokslinio vadovo profesoriaus šekspyrologo Algio Tomo Geniušo: „Susitelkus į mokslinį bet kurios studijų pakopos tyrimą, tiek studentui, tiek vadovui derėtų užmiršti patį save; suvokti, kad svarbiausias studento-vadovo-darbo trejybėje yra pastarasis narys.“

Profesorė V. Jurėnienė pritaria kolegei ir teigia, kad mokslinis vadovas visada padės studentui, susidūrusiam su iššūkiais atliekant tyrimą ir rašant darbą, o taip pat skatina įsidėmėti svarbiausius patarimus, kurie padės pasiekti itin gerų rezultatų: „Prisijunkite prie studijų programoje veikiančių mokslininkų grupių ir pradėkite mokslinį tiriamąjį darbą. Taip įgysite patirties; žinokite, kokią problemą norite tirti arba apie ką norėtumėte rašyti baigiamąjį darbą; tada įsigilinkite į rašomą temą ir tikėkite tuo, ką rašote; skaitykite kuo daugiau mokslinės literatūros rašoma tema; pradėję darbą būtinai kelkite kuo daugiau klausimų ir ieškokite į juos atsakymų, kad pajustumėte tyrimų ir atradimų džiaugsmą.“

Daugiau apie Kauno fakulteto absolvenčių baigiamuosius darbus skaitykite:
https://www.knf.vu.lt/aktualijos/2746-lma-apdovanojimai-iteikti-kauno-fakulteto-absolventems

vu kaune 2020 copy copyStudijų mugės metu moksleiviai galės susipažinti su studijomis VU Kauno fakultete, dalyvauti paskaitose ir informatyviose diskusijose. Norintieji daugiau sužinoti apie konkrečias studijų programas, susipažinti su būsimais dėstytojais ir jų dėstomais dalykais bei norintys pasikalbėti apie priėmimo reikalavimus turės galimybę prisijungti į atskiras konsultavimo erdves. Šiose erdvėse moksleivių lauks ir esami studentai, kurie ne tik atvirai papasakos apie studentiško gyvenimo ypatumus, bet ir pristatys laisvalaikio bei savirealizacijos galimybes fakulteto bendruomenėje! 

Programa:

13 val.

VU Rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko įžanginis žodis.

 

Kauno fakultetas prisistato. Susitikimas su dekanu doc. dr. Kęstučiu Driauniu, Akademinių reikalų prodekane prof. dr. Daiva Aliūkaite ir Studentų atstovybės Kaune pirmininke Neda Žutautaitė.

14.00 - 14.45 val.

Studijuosi ekonomiką ar vadybą! Rimtai? Dėstytojos doc. dr. Rasos Pušinaitės-Gelgotės paskaita.

15.00 - 15.45 val.

Kaip paslėpti savo duomenis? Dėstytojo doc. dr. Vytauto Rudžionio paskaita.

16.00 - 16.45  val.

Seniai seniai arba kodėl suaugusiems vis dar reikia pasakų? Dėstytojos doc. dr. Aistės Vitkūnės paskaita.

14.00-17.00 val.

Konsultavimo erdvės

Studijuojam ir studentaujam Kauno fakultete: konsultuoja administracija ir studentai.

Moksleivių lauks studentai, kurie ne tik atvirai papasakos apie studentiško gyvenimo ypatumus, bet ir pristatys laisvalaikio bei savirealizacijos galimybes fakulteto bendruomenėje! Į klausimus apie priėmimo reikalavimus ir tarptautines studijas Jums atsakys administracijos atstovės.

IT: kibernetinė sauga ir marketingo technologijos

 

Kauno fakultete vykdomų bakalauro studijų programų Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga ir Marketingo technologijos pristatymai.

Apsilankyk čia, jeigu:

·        sieki tapti geriausiu IT technologijų ekspertu;

·         nori tapti kibernetikos saugumo pasaulio asu;

·        turi verslo idėją ir galvoji, kaip sėkmingai ją parduoti;

·        nori tapti sėkmingiausiu marketingo srities specialistu.

Humanitarai: vertėjai, filologai ir reklamos kūrėjai

 

Vyks net trijų Kauno fakultete vykdomų bakalauro studijų programų Lietuvių filologija ir reklama, Audiovizualinis vertimas ir Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba) pristatymai.

Apsilankyk čia, jeigu:

·        nori tapti ne tik lietuvių kalbos, bet ir kitų kalbų ekspertu;

·        mėgsti žiūrėti filmus ir įdomu, kaip jie įgarsinami;

·        tau nepatinka matomos reklamos, nes žinai, kad galėtum geriau;

·        esi kūrybiška asmenybė ir nori tobulinti šį gebėjimą;

·        sieki tapti žodžio / teksto meistru.

Ekonomistai ir finansininkai

 

Kauno fakultete vykdomų bakalauro studijų programų Finansų ir apskaitos taikomosios sistemos ir Ekonomika ir vadyba pristatymai.

Apsilankyk / užsuk čia, jeigu:

·        save laikai skaičių pasaulio žmogum;

·        tau patinka skaičiuosi savo ir kitų pinigus;

·        mėgsti galvosūkius, kurie reikalauja tavo analitinio mąstymo;

·        sieki suprasti, kaip vadovauti komandai;

·        nori tapti ekonomikos profesionalu.

 

Norint dalyvauti renginiuose būtina registracija: http://vustudijumuge.zoomtv.lt/prisijungimas

Daugiau informacijos apie Vilniaus universiteto studijų mugę rasite čia: https://www.vu.lt/studiju-muge

Picture_1_copy_copy_copy_copy_copy.png2021 m. kovo 8–21 dienomis vyko tradicinis moksleivių jaunųjų bendrovių (JB) programos „AcceleratorX“ Kauno regiono eXpo mugės renginys, skirtas moksleivių verslumui skatinti. Renginyje dalyvavo 5–12 klasių moksleiviai iš 12 mokyklų, o dalyvių verslo idėjas vertino Alytaus, Klaipėdos, Šiaulių, Ukmergės, Vilniaus ir Kauno organizacijų atstovai.


Pirmąją savaitę moksleiviai susipažino su el. prekyba ir skaitmeninės rinkodaros pagrindais, atliko praktines užduotis ir turėjo galimybę pasikonsultuoti su verslo mentoriais. O antrąją savaitę pradėjo prekybą internete ir varžėsi dėl daugiausia pardavimų padariusios ir geriausią el. prekybos sprendimą sukūrusios jaunosios bendrovės vardo.

Vienas iš renginio partnerių yra Vilniaus universiteto Kauno fakultetas (VU KnF). Šiemet renginyje dalyvavo fakulteto atstovė, Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto docentė ir komisijos pirmininkė dr. Rasa Pušinaitė-Gelgotė, kuri įteikė „Lietuviškiausios verslo idėjos“ apdovanojimą S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos jaunosios bendrovės „(Ne)Žinau“ nariams: moksleiviams – Aridui Černeckiui, Adui Daruliui, Lukui Visockiui, Mantui Žemaičiui ir jų mokytojoms – Editai Kudrašovienei ir Ingai Kublickienei.

Picture_2_copy_copy.png

Apdovanojimą pelnęs žaidimas, pasak laimėjusiųjų, – tai „Literatūrinė kelionė“, kuri žadina smalsumą, norą improvizuoti, o taip pat sumažina baimę klysti bei skatina pirmauti ir laimėti.

„Lietuviškiausios verslo idėjos autoriai sukūrė aiškų verslo modelį ir sprendė ypač aktualią problemą – pasiruošimą egzaminams mokykloje. Moksleiviai sukūrė realų, o ne elektroninį žaidimą, padedantį pasiruošti lietuvių kalbos egzaminui. Labai džiugu, kad šis žaidimas gali būti labai gera tiek bendravimo, tiek mokymosi priemonė“, – įspūdžiais dalijasi fakulteto atstovė dr. Rasa Pušinaitė-Gelgotė ir džiaugiasi, kad su moksleiviais buvo aptarta galimybė plėsti rinką, t. y. žaidimą siūlyti ne tik mokytojams, abiturientams, bet ir visiems, kurie siekia iš naujo pažinti unikalią lietuvių kalbą.

LMA-1.jpg2020 m. Lietuvos mokslų akademijos premija (LMA) už geriausius aukštųjų mokyklų studentų mokslinius darbus skirta VU KnF magistrėms Dovilei Peseckienei ir Indrei Višinskaitei. Meno vadybos magistrei Dovilei Peseckienei premija skirta už mokslo darbą „Auditorijos plėtros strategija vizualaus meno institucijoje“ (darbo vadovė prof. dr. Virginija Jurėnienė). Audiovizualinio vertimo magistrei Indrei Višinskaitei premija įteikta už baigiamąjį darbą „Dekonstrukcija kaip pasipriešinimo sovietizacijai forma Grigorijaus Kozintsevo filme „Hamletas“ / Deconstruction as a Form of Soviet Dissent in Grigori Kozintsev's Screen Version of William Shakespeare's "Hamlet": From Adaptation to Translation (darbo vadovė prof. dr. Jadvyga Krūminienė).

Dovile_Peseckiene.jpegD. Peseckienės moksliniame darbe „Auditorijos plėtros strategija vizualaus meno institucijoje“ analizuota vizualaus meno auditorijų elgsena, poreikiai ir lūkesčiai. Magistrė nagrinėjo Lietuvos ir pasaulio kultūros sektoriaus dokumentus, atliko kiekybinį vartotojų tyrimą bei kalbino šalies vizualaus meno ekspertus. Surinkti duomenys padėjo sukurti auditorijos plėtros strategiją Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijai.

 

Kauno fakulteto magistro studijų programos Meno vadyba absolventė darbo temą pasirinkto neatsitiktinai – jau daugiau nei dešimt metų ji dirba menotyrininke ir kultūros vadybininke, tad žino, su kokiomis problemomis susiduria vizualaus meno institucijos Lietuvoje. Tiesa, pats tyrimas kėlė tam tikrų iššūkių. Jį buvo numatyta atlikti vasarą, todėl, pasak pašnekovės, buvo sunku pasiekti respondentus. Tačiau tikina, kad viskas įmanoma, tik reikia skirti daugiau laiko ir energijos.

Absolventės D. Peseckienės sėkme džiaugiasi ir jos mokslinio darbo vadovė profesorė V. Jurėnienė: „Tai labai motyvuota, linkusi į mokslą, smalsi, kritiška, reikli sau ir kitiems studentė, kaip ir kitos LMA premijų laureatės,Virginija_Jureniene_c_Edgaras_Kurauskas.jpg gavusios apdovanojimus,
 t. y. Kristina Dapkutė ir Eglė Dmukauskaitė“. Profesorė priduria, kad, siekiant aukščiausio įvertinimo, „reikia suprasti, kad kelias į Olimpo kalną nėra greitas ir trumpas.
Tai rezultatas kruopštaus ir nuoseklaus darbo, kuris susideda iš baigiamojo darbo įvertinimo universitete, pristatymo Lietuvos mokslų akademijos ekspertų taryboje ir dar vieno ekspertų vertinimo. Ekspertai vertina ne tik darbą, bet ir visus kitus pretendento padarytus darbus, t. y. konferencijų ir paskelbtų straipsnių kokybę, būsimų ateities planų realumą bei perspektyvas tęsti temą. Ir tik vėliau priimamas galutinis LMA ekspertų sprendimas.“

Kitos LMA premijos laureatės, magistro studijų programos Audiovizualinis vertimas absolventės I. Višinskaitės mokslinis darbas įvertintas už originalumą ir tyrimo tarpdalykiškumą, t. y. už gebėjimą apjungti literatūrinio ir audiovizualinio vertimo, kino istorijos, filosofijos ir politikos mokslų sritis: akcentuota, kad tokios kompleksinės prieigos darbai retai vykdomi Lietuvoje, jie labiau būdingi JAV tyrėjams.

Nuotrauka_Indrė_Višinskaitė_kt.jpgŠiame moksliniame darbe I. Višinskaitė nagrinėjo sovietmečio teatro ir kino režisieriaus Grigorijaus Kozincevo kinematografinę Viljamo Šekspyro dramos „Hamletas“ versiją. „Pasitelkusi Jacques Derrida dekonstrukcijos prieigą, siekiau atskleisti, kokiu būdu, pritaikius literatūrinį vertimą kino adaptacijai, Renesanso laikų pjesė paverčiama XX amžiaus antisovietinio pasipriešinimo įrankiu ir kaip, pasitelkus subtitravimą kaip audiovizualinio vertimo modą, rezistencinis elementas neutralizuojamas, cituojant originalų Šekspyro tekstą vietoje pranešimų, užkoduotų filmo dialogo eilutėse. Tyrimą sudarė kelios dalys: nagrinėjau „Hamleto“ vertimą į rusų kalbą, atliktą rusų poeto Boriso Pasternako, šio literatūrinio vertimo adaptaciją į kino kalbą Grigorijaus Kozincevo filme ir sovietinio filmo audiovizualinį vertimą į anglų kalbą tikslinei užsienio auditorijai“, – apie tyrimo eigą pasakoja darbo autorė. Absolventė teigia, kad savo darbu siekė parodyti, kaip vertimas gali daryti įtaką socialiniams ir politiniams procesams, ir tokiu būdu jį aktualizuoti.

JK1.jpgDidžiausias iššūkis buvo Jacques Derrida filosofijos nagrinėjimas ir jos pritaikymas tyrimui. Dekonstrukcijos prieiga nagrinėjant audiovizualinį vertimą gali atrodyti netikėta, bet juk J. Derrida kalbėjo apie tekstus, o tekstas gali būti ir literatūrinė pjesė, ir filmas, kaip semiotinis vertimas į kitą meninę kalbą. Analizuojant medžiagą netikėčiausia buvo atrasti tai, kad, dėl pakitusio konteksto, vertimas yra laikytinas visiškai nauju tekstu“, – teigia LMA jaunųjų mokslininkų konkurso premijos laureatė I. Višinskaitė.

Magistrės apdovanojimu džiaugiasi jos mokslinė vadovė profesorė J. Krūminienė ir informuoja, kad tai jau antras jos vadovaujamos studentės mokslinis darbas, laimėjęs LMA jaunųjų mokslininkų konkursą. Apdovanojimą yra pelniusi Kauno fakulteto asist. dr., tuomet dar tik magistrė, Jurgita Astrauskienė.

„Indrę, kaip jaunąją mokslininkę, užsiauginau. Studijuojant pirmosios pakopos Audiovizualinio vertimo programoje, jai teko rašyti du baigiamuosius darbus – iš anglų filologijos ir audiovizualinio vertimo. Pastarasis tyrimas išaugo į mokslinį straipsnį. Dviejų darbų rašymas atėmė daug jėgų, nusikėlė magistro studijos. Labai apsidžiaugiau, kai Indrė apsisprendė jas tęsti, – taip atsirado galimybė premijuotam moksliniam darbui sukurti“, – prisimena profesorė J. Krūminienė.

Sveikiname Kauno fakulteto absolventes bei jų mokslines vadoves ir linkime sėkmės kitose veiklose!

Apie apdovanojimus pelniusius Kauno fakulteto studenčių darbus daugiau skaitykite:
VU Kauno fakulteto 2019 metų absolventams įteikti Vilniaus universiteto diplomai (2019 m.)
LMA ir VLKK apdovanojimai – 2019 m. VU Kauno fakulteto absolventėms! (2019 m.)
Garbingas įvertinimas – jaunosioms fakulteto mokslininkėms (2014 m.)

 

PIC2.jpg2021 m. kovo 9 d. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) Audiovizualinis vertimas studijų programos dėstytojos prof. dr. Danguolė Satkauskaitė ir asist. dr. Jurgita Astrauskienė prisijungė prie Europos Komisijos (EK) atstovo Lietuvoje dr. Egidijaus Zaikausko organizuoto pamokų ciklo, skirto vertimo profesijai populiarinti. Vertimo specialistai vedė nuotolines pamokas gimnazistams bei mokytojams.

Europos Komisijos Lietuvoje atstovas dr. E Zaikauskas 2021 m. sausio–kovo mėn. organizavo keturių paskaitų ciklą, kuriame dalyviai iš 19 gimnazijų susipažino su vertėjo profesija (pamoką vedė E. Zaikauskas); dalykiniu vertimu ir vertimo technologijomis (KTU D. Maumevičienė); literatūros vertimu ir kultūriniu kontekstu (VU FIF A. Zolubienė) ir audiovizualiniu vertimu (VU KnF D. Satkauskaitė, J. Astrauskienė).

Norintys dalyvauti pamokose pirmiausia turėjo atlikti namų darbus. O tie, kurie išklausė visą kursą (dalyvavo visose 4 pamokose) gavo vertimo kurso baigimo pažymėjimus. Kaip teigia mokymų iniciatorius dr. E. Zaikauskas, baigimo pažymėjimai išsiųsti 195 gimnazistams, o padėkos raštus už organizacinį darbą gavo 19-os mokyklų atstovai.

Po pamokų ciklo dalyviai buvo pakviesti įvertinti mokymų ciklą ir įvardyti labiausiai patikusią pamoką. Daugiausia balų surinko audiovizualinio vertimo pamoka, antroje vietoje – literatūros vertimo ir kultūrinis konteksto pamoka.

Audiovizualinio vertimo pamokos populiarumu džiaugiasi ir VU Kauno fakulteto dėstytojos prof. dr. D. Satkauskaitė bei asist. dr. J. Astrauskienė. Jos pasidalijo mintimis apie tai, kokių žinių suteikė net 250 pamokos dalyvių.

Prof. dr. D. Satkauskaitė pasakojo, kad vertimo pamokos metu gimnazistai buvo supažindinti su audiovizualinių kūrinių ypatumais ir rūšimis; pagrindiniais audiovizualinio vertimo būdais (subtitravimu, dubliavimu, užklotiniu vertimu, surtitravimu). Taip pas sužinojo apie filmų, spektaklių ir kitų kūrinių pritaikymą akliesiems ir silpnaregiams bei kurtiesiems ir neprigirdintiesiems.Pasak asist. dr. J. Astrauskienės, antroje pamokos dalyje buvo aptarta namų užduotis, kurią atliko 19 gimnazijų. Audiovizualinio vertimo pamokai dalyviai vertė animacinio filmo dainą dubliažui (analizavo veikėjų „lūpų“ judesius ir bandė atkreipti dėmesį į tai, kas vaizduojama dainos metu). Taip pat turėjo aprašyti vertimo procesą, t. y. pasidalyti įžvalgomis apie tai, kaip sekėsi versti, su kokiais sunkumais susidūrė. „Gimnazistams užduotis pasirodė smagi ir įdomi, tačiau tuo pačiu ir sudėtinga bei reikalaujanti kūrybiškumo. Mokiniai tikrai stengėsi atlikti užduotį pagal reikalavimus, todėl kiekviename vertime buvo galima rasti puikių dainos perteikimo variantų, tačiau geriausiai vertimą atliko Prienų r. Veiverių „Tomo Žilinsko“ gimnazistas Gvidas Padaigis (mokytoja Evila Maksvytytė)“, – įspūdžiais dalijasi asist. dr. J. Astrauskienė.

Vertimo pamoka džiaugėsi ir moksleivė iš „Saulės“ privačios gimnazijos: „Man vertimo kursai labai patiko. Galėjau išbandyti kažką naujo, pamąstyti, ar nenorėčiau pati studijuoti šioje srityje po gimnazijos baigimo. Šie kursai buvo puikus šansas praplėsti anglų kalbos, literatūros žinias bei geriau suprasti dainų tekstus. Džiaugiuosi ir esu dėkinga už tokią galimybę!”

Anot apklausos, visi vertimo pamokose dalyvavę mokytojai šį vertimo kursą rekomenduotų kitoms gimnazijoms. Todėl, pasak E. Zaikausko, planuojama perengti savarankiško mokymo vertimo kursą mokytojams, kurie vertimą norėtų įtraukti į savo kalbos pamokas. Be to, gausus moksleivių susidomėjimas pamoka leidžia manyti, kad rudenį toks mokymų kursas bus pakartotas.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos