Trečius metus iš eilės, įsibėgėjus rugsėjui, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bendruomenė kviečiama pasivaržyti sportinėse rungtyse, kuriose naudojama nebeveikianti kompiuterinė įranga. Šiemet, išsiaiškinus laimėtojus ir įteikus prizus, rengiama profesionalų diskusija, skirta ieškantiems atsakymų, kaip dirbtinio intelekto (DI) technologijos keičia IT specialistų darbą bei pasirengimą darbo rinkai. Nors dirbtinis intelektas kuria iliuziją, kad kiekvienoje srityje veikti gali kiekvienas, neturintis specifinio išsilavinimo, siekiant įveiklinti technologiją, būtina ją išmanyti, suprasti ir taikyti etiškai bei atsakingai.
„Naują sezoną pradedame su šūkiu „Tarp žodžių ir skaičių“. Juo siekiame pabrėžti, kad šiuolaikiniam specialistui būtinas tarpdalykinis išsilavinimas – darbo praktika reikalauja ne tik įvairių sričių žinių, bet ir daugybės minkštųjų įgūdžių. Esame tarpdalykinis fakultetas, kuriame dirba humanitarinių, socialinių ir informatikos krypčių mokslininkai bei dėstytojai. Todėl studentai gali lanksčiai formuoti individualų žinių portfelį – neapsiribodami vien tik studijų programos dalykais, bet ir rinkdamiesi individualiųjų studijų kursus. Dalyvaudami projektuose, idėjų hakatonuose, konkursuose bei moksliniuose tyrimuose, studentai mokosi ne tik iš patyrusių dėstytojų ir socialinių partnerių, bet ir vieni iš kitų.
Kviečiu išeiti į gryną orą, pajusti sportinį azartą ir pabendrauti su bendruomene. Nekantriai laukiu diskusijos su ekspertais – neabejoju, kad daugelis pasisems naujų idėjų ir ras svarbius atsakymus apie šiandienos IT specialistų iššūkius bei galimus darbo palengvinimus pasitelkiant DI įrankius“,– sako VU KnF dekanas doc. dr. Giedrius Romeika.
IT virsmo kontekste išsilavinimo vertė tik auga. Studijos – ne tik žinios, bet ir galimybė visapusiškai bręsti, ugdyti tiek profesines, tiek asmenines kompetencijas. Svarbiausia – tai proga patirti bendruomeniškumo galią, atrasti savo sritį, realizuoti save ir savo idėjomis prisidėti prie progreso.
„Generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiai iš esmės keičia IT sektoriaus darbo realybę – nuo kodo rašymo iki sprendimų priėmimo. Ši transformacija rodo, kad šiandien nebeužtenka vien tik gebėjimo programuoti – tampa svarbu derinti programavimo žinias su gebėjimu efektyviai bendradarbiauti su DI. Toks pokytis keičia programuotojų karjeros perspektyvas skirtinguose lygmenyse ir skatina permąstyti, kaip aukštosios mokyklos turėtų ugdyti specialistus, gebančius ne tik kurti technologinius sprendimus, bet ir kritiškai vertinti bei kūrybiškai panaudoti DI įrankius. Diskutuotina, ar DI gali paskatinti studentus tapti kūrybiškesniais problemų sprendėjais, ar, priešingai, sustiprinti jų priklausomybę nuo technologijų“, – sako VU KnF bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga dėstytojas doc. dr. Kęstutis Driaunys.
Rugsėjo 23 d., minima Tarptautinė gestų kalbos diena. Ši data kasmet primena apie gestų kalbos svarbą, kurčiųjų bendruomenės teises ir kultūrinį savitumą. Vilniaus universiteto Kauno fakultetui ši diena taip pat yra reikšminga: čia vykdomos Audiovizualinio vertimo studijų programos, kuriose daug dėmesio skiriama turinio prieinamumo klausimams. Be to, dėstomas kursas Kurčiųjų bendruomenė ir kultūra, suteikiantis studentams lietuvių gestų kalbos pagrindus ir galimybę artimiau pažinti kurčiųjų kultūrą.
Džiaugiamės galėdami jus pakviesti į antrąjį pasivaikščiojimų mieste susitikimą, kuris įvyks trečiadienį, rugsėjo 24 d., 11:15 val. prof. V. Gronsko auditorijoje. Po trumpos įžangos kartu pasivaikščiodami keliausime iki Kauno pilies (30–60 min., priklausomai nuo jūsų laisvo laiko), kur mūsų lauks įdomūs pasakojimai apie seniausią miesto gynybinę tvirtovę ir jos spalvingą istoriją.
