Aktualijos

Visų Šventųjų diena ir Vėlinės – tradicinės lietuvių šventės, vis dažniau konkuruojančios su spalvingu ir triukšmingu keltiškuoju Helovinu. Ieškant būdų, kaip jaunimui pristatyti savą etnokultūrą, prieš 24 metus gimė „Sielų upė“. Tapo įprasta, kad lapkričio 1-osios vakarą nuo Laisvės alėjos fontano iki Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Soboro) bažnyčios nušvinta kelias, pažymėtas šimtais mažų žiburių. Jaukioje iniciatyvoje dalyvauti kauniečius ir miesto svečius Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) studentų atstovybė kviečia ir šiemet.

„Didžiausia motyvacija – kai žinai, jog savanoriai dar nepradėjo uždeginėti žvakučių, o pusė „upės“ jau dega. Tokiomis akimirkomis supranti, kad tai yra svarbu. O tada jau norisi padaryti dar geriau kitais metais. Jau seniai tai ne šiaip sau studentiška akcija, o renginys, svarbus miesto bendruomenei“, – dalijasi prisiminimais buvęs VU SA KnF prezidentas Tadas Žirgulis.

Jis pasakoja, kad renginys augo natūraliai, tam padėjo ir Kauno savivaldybės geranoriškumas, ir žiniasklaidos dėmesys. Tai solidus ir garsus renginys, turintis gilią prasmę.

„Iš vienos pusės mes, kaip studentų atstovai, dėjome didžiules pastangas rodydami, kad studentams rūpi ne tik vakarėliai ir linksmybės, bet ir vertybės, tradicijos, pagarba protėviams. Jautėme didžiulį visuomenės palaikymą ir susidomėjimą. Neplėsti „Sielų upės“ iniciatyvos buvo tiesiog neįmanoma. O kadangi buvome drąsūs, taip ir padarėme“, – pasakoja jis.

Laisvas vietas užima geriausi (pagal pažangumo eilę) tos pačios formos toje pačioje studijų kryptyje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantys studentai, pateikę prašymą dekanui iki 2026-02-26 dienos. Prašymai teikiami per VU eStudento darbo vietą --> ePrašymai --> Dėl esamos studijų programos formos, finansavimo, kurso, grupės ir (ar) tvarkaraščio keitimo. 

Studentai, turintys akademinių skolų, negali pretenduoti į laisvą valstybės finansuojamą vietą.

Studentų perkėlimą iš valstybės nefinansuojamos vietos į valstybės finansuojamą vietą apibrėžia VU laikinasis studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašas.

2025 m. spalio 28 d., antradienį, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkė, profesorė Aurelija Novelskaitė, UNESCO organizuojamame nuotoliniame seminare „Atviras mokslas pasaulinei įtraukčiai: moterų mokslininkių įgalinimas“ (angl. Open Science for Global Inclusion: Empowering Women Scientists) kalbės apie lyčių lygybės ir atviro mokslo sąsajas. Mokslininkė pristatys tyrimus, atliktus kartu su docente dr. Raminta Pučėtaite ir kitais 18 tarptautinių partnerių, ES finansuojamame projekte OPUS – Atviras ir visuotinis mokslas, kurio pagrindinis tikslas buvo sukurti mokslinių tyrimų/ tyrėjų vertinimo reformos koordinavimo ir palaikymo priemones. VU Kauno fakulteto mokslininkės šiame projekte turėjo užduotį pasiūlyti pilotinėms organizacijoms rodiklius, kurie prisidėtų prie lyčių lygybės moksle užtikrinimo įgyvendinant atvirojo mokslo skatinimo procesus. Daugiau apie projektą skaitykite čia. 

Nuotolinis seminaras  „Open Science for Global Inclusion: Empowering Women Scientists“ vyks antradienį, 2025 m. spalio 28 d., nuo 15:00 iki 16:30 val. (UTC+2, Lietuvos laiku) Zoom registracijos nuorodą rasite čia.

Šis nuotolinis renginys suburs ekspertus iš UNESCO atvirojo mokslo darbo grupių (įsteigtų pagal 2021 m. UNESCO rekomendaciją dėl atvirojo mokslo) ir veiksmų grupių „Moterys moksle“ (kaip dalis 2024 m. UNESCO raginimo imtis veiksmų „Lyčių nelygybės moksle mažinti“). Sesijoje bus nagrinėjami atvirojo mokslo praktikos lyčių aspektai ir vertinama, kaip atvirasis mokslas gali skatinti lyčių lygybę, o lyčių lygybė – stiprinti atvirąjį mokslą.

Daugiau informacijos rasite pridedamame renginio apraše.

Kartą per metus fakultetas atveria duris į erdves, kuriose paprastai niekas nesilanko – paslaptingus rūsius, užmirštus koridorius ir kambarius, kuriuose vis dar sklando neišgirstos istorijos. 

Šį ketvirtadienį kviečiame leistis į išskirtinę kelionę, kurioje susipins vakarinė siaubo ekskursija ir pabėgimo iš auditorijų iššūkiai. 

Registruokis https://forms.office.com/e/ybhZEPPah7?origin=lprLink  ir atrask paslėptus kampelius, kuriuos retam yra tekę pamatyti. 

Nebijok išsiskirti – kostiumai daugiau nei laukiami!

Ekskursijos pradžia 18.00 val. – Liepų kiemelyje.

Spalio 16–17 d. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) Meno vadybos magistro programos komiteto pirmininkė doc. dr. Audronė Rimkutė dalyvavo tarptautinio kultūros politikos tinklo „Compendium of Cultural Policies & Trends“ narių suvažiavime Liuksemburge ir su Liuksemburgo kultūros ministerija ir Nacionaline biblioteka organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „¡Watch it! – Freedom of Artistic Expression. Cultural Policies for Democracy“. Pirmojoje konferencijos dalyje, skirtoje meninės saviraiškos laisvės ir jos situacijos Europos šalyse analizei, mokslininkė skaitė pranešimą „Defending Artistic Decisions: What Arguments Work?“, kuriame pristatė kokybine atvejų analize paremtą kūrybos laisvės situacijos Lietuvoje apžvalgą.

„Šiuo metu, kai demokratinės vertybės susiduria su politiniais, socialiniais ir kultūriniais iššūkiais, organizatoriai kvietė permąstyti kultūros politikos vaidmenį saugant ir puoselėjant kūrybos laisvę. Ypač svarbūs tapo teisinės apsaugos, visuomenės nuostatų ir menininkų bei kultūros lauko veikėjų atsparumo klausimai“, – pasakoja A. Rimkutė.