Aktualijos

Naujosiose „Palikti po paskaitų“ laidose Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (KnF) tečiakursės Solveiga Pacevičiūtė ir Guostė Markevičiūtė kalbasi pavasarėjant vis aktualesne tema: ką studijuoti, kur studijuoti, kokios studijos geresnės, kokios lengvesnės ir... koks studentiškas gyvenimas laukia VU Kauno fakultete?

Kad renkantis studijas būtų išvengta klaidų, kainuojančių brangų laiką ir sukeliančių vidinį nepasitenkinimą, tinklalaidės vedėjos Guostė ir Solveiga ragina domėtis, bendrauti su esamais studentais ir dėstytojais. Jos neabejoja, kad jų laida padės siekiantiems įsivertinti savo lūkesčius ir norintiems sužinoti, ar svarstoma studijų programa tinkama.

Dešimtąjį kartą kalbos požiūriu įvertinti jaunųjų mokslininkų ir studentų darbai, pateikti jaunųjų mokslininkų ir doktorantų bei aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursui. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) išrinko taisyklingiausia ir stilingiausia kalba 2024 m. parašytus mokslo darbus. Vienas jų – Vilniaus universiteto studentės Kristinos Šerkšnienės, Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso dalyvės, už darbą „Lietuviškų įmonių pavadinimų aktualizacija ir pragmatika“ (darbo vadovė doc. dr. Rita Baranauskienė).

Apdovanojimai (Kalbos komisijos diplomas ir leidinys) įteikti balandžio 8 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame ataskaitiniame Lietuvos mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime.

Sudomino lietuviškų įmonių pavadinimai

Kristina Šerkšnienė pasakoja dar bakalauro studijų metu pradėjusi domėtis aktualizuota kalbos raiška, todėl baigiamajame darbe pasirinkusi tirti leksikos aktualizacijos atvejus reklamos diskurse. Įstojusi į Viešojo diskurso lingvistikos magistrantūros studijų programą ji taip pat gilinosi į šią sritį. Tuomet baigiamojo darbo tyrimo objektu tapo stilistiškai konotuoti įmonių pavadinimai, kuriuos Valstybinė kalbos inspekcija išrinko kaip gražiausius.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas tęsia prof. Vlado K. Gronsko seminarus, skirtus darnaus valstybės vystymosi mišrios ekonomikos sąlygomis analizei.

Keturiasdešimt aštuntasis seminaras įvyks 2025 m. balandžio 16 d. 13:00 val. III auditorijoje. Jo tema: „Modernybė, modernizacija ir modernėjimas šiuolaikiniuose lietuvių kalbos tyrimuose“.

Seminaro metu pranešimą pristatys profesorė Danguolė Mikulėnienė, lituanistė mokslininkė, šiuo metu dirbanti Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadove.

Prof. D. Mikulėnienė 1975 m. baigė Vilniaus universitetą. Daktarė (1987 m.), docentė (1990 m.), 2007 m. atliko habilitacijos procedūrą Vytauto Didžiojo universitete.

Prof. D. Mikulėnienė nuo 1990 m. dirba Lietuvių kalbos institute: 1990–2007 m. – vyresniąja mokslo darbuotoja, nuo 2007 m. iki šiol – vyriausiąja mokslo darbuotoja. 2002–2015 m. buvo Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė, nuo 2015 m. iki šiol – Geolingvistikos centro vadovė.

Prof. D. Mikulėnienės mokslinių tyrinėjimų sritys: geolingvistika, baltų kalbų dialektologija, sinchroninė ir diachroninė akcentologija, morfonologija, lietuvių kalbos istorija, lietuvių kalbotyros istorija.

Pagrindinė seminaro tema – lietuvių kalbos kaita ir likimas šiuolaikiniame globalėjančiame pasaulyje. Pasirinkta keliapakopė seminaro struktūra. Tai:
a) modernybės dėmuo, apimantis kalbos variantiškumo studijų naujoves Lietuvoje;
b) modernizacijos dėmuo, skirtas tradiciniams ir naujiems metodams;
c) modernėjimo dėmuo, nusakantis visuomenės ir kalbos santykių pokyčius.

Profesorė šiuolaikiniuose kalbininkų, kaip šiuolaikinės visuomenės atstovų, darbuose pasigenda mūsų nacionalinių kalbų (ir tarmių) ateities strategijos, kuri būtų nukreipta į tų kalbų ir dialektų išsaugojimą. Europoje turi įsivyrauti ekologiškas požiūris ne tik į gamtą, bet ir į kalbą. Taigi seminare bus kalbama apie Europai iškylančius naujus uždavinius, o  tarp jų – ir poreikis išlaikyti savo kalbinę (taigi ir tarminę) įvairovę. To negalime padaryti, jei laikysimės įsikibę tik į savo praeitį. Todėl ir dialektologija, kaip mokslas, turi plėsti savąsias istoriškai ir tradiciškai jai užbrėžtas ribas.

Organizatorių vardu prof. habil. dr. Remigijus Čiegis

Vieną kovo vakarą nuo Česlovo Radzinausko (Lampėdžių) tilto su 500 mm + 1,4 telekonverteriu užfiksuotas kadras tapo socialinių tinklų sensacija. Tokiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse kaip „Fotografuoju Lietuvą“, „Made in Lithuania“, „Kas vyksta Kaune“ ir net „Gražūs žodžiai, muzika ir paveiksliukai“ užvirė diskusijos, ar nuotrauka tikra. Visgi palaikymo ir pagyrimo žodžių sulaukta gerokai daugiau – 21 030 reakcijų, 560 pasidalinimų ir 480 komentarų. Jos autorius Alis Bunokas – santūrus entuziastas, vis ieškantis, kaip dar nustebinti jo kūrybą pamėgusius sekėjus. Šį ir daugiau jo darbų kviečiame pamatyti VU Kauno fakultete, IV korpuse (Muitinės g. 14) nuo balandžio 9 d.

Gegužės 2 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos ir Kauno fakultetai organizuoja jau penktąją studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“, kuri šiais metais vyks VU Kauno fakultete. Mokslinė konferencija jau tapo tradicija, penktus metus suburiančia jaunuosius tyrėjus iš dviejų VU fakultetų ir suteikianti galimybę pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais, pasirepetuoti savo darbų gynimus. Konferencijai nenumaldomai artėjant, savo mintimis ir įžvalgomis apie humanitarinius mokslus ir „Generalinę repeticiją“ sutiko pasidalyti du dėstytojai: Kauno fakulteto doc. dr. Robertas Kudirka ir Filologijos fakulteto asist. dr. Eleonora Terleckienė.