Aktualijos

Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga absolventas Raigardas Tautkus nusprendė tęsti mokslus savo Alma mater. Jis pasirinko informatikos mokslų magistrantūros studijų programą Finansų technologijos (FinTech), siekdamas įgyti ne tik platesnį supratimą apie informatikos sritį, bet ir specializuotis perspektyvioje nišoje.

Nors vaikinas yra įgijęs ne vieną kompetencijas patvirtinantį sertifikatą ir sėkmingai kyla karjeros laiptais, neabejoja, kad aukštojo mokslo diplomas vis dar yra svarbiausias jo turimas dokumentas. Tačiau, anot R. Tautkaus, norint įsitvirtinti IT srityje, vien studijų nepakanka – būtina nuolat tobulintis savarankiškai. Toks derinys, pasak jo, atveria daug galimybių darbo rinkoje.

„Sėkmingai įveiktos bakalauro studijos IT srityje pirmiausia rodo, kad turiu sistemingas, pagrindines žinias ir reikalingus bazinius gebėjimus. Be to, įrodo, kad suprantu teoriją ir gebu ją taikyti praktiškai, o visų svarbiausia – kad baigiau nuoseklias, tris su puse metų trunkančias studijas“, – sako R. Tautkus.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo krypties doktorantė Brigita Brasienė liepos 7–11 d. dalyvavo Tarptautinės humoro studijų draugijos (angl. International Society for Humor Studies) organizuotoje konferencijoje Krokuvoje. Ji skaitė pranešimą Multilingual Verbal-Visual Wordplay: Constructing and Rendering Incantations in Lithuanian Dubbed Animated Film “Onward”.

Pasak B. Brasienės, tai išskirtinis renginys, kurį Tarptautinė humoro studijų asociacija organizuoja jau 35-ąjį kartą. Mokslininkai iš viso pasaulio čia susirenka dalytis įžvalgomis apie humoro reiškinius įvairiose kultūrose, medijose ir visuomenėse. Šiemet konferencija vyko ypatingoje vietoje – istorinėje Przegoržalų pilyje Krokuvoje, apsuptoje miškų, su atsiveriančia įspūdinga panorama į Vyslos slėnį. Unikali aplinka suteikė renginiui įkvepiančią atmosferą kūrybinėms diskusijoms.

Šiandienos nacionalinės ir pasaulinės tendencijos rodo, kad ekonomikos ir vadybos studijos gali tapti karjeros tramplinu net į pačias aukščiausias pozicijas. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – antrąją kadenciją einantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, socialinių mokslų daktaras ir asocijuotas profesorius, pirmiausia tapo žinomas kaip ekonomistas. Daug apie šios srities specialistų reikšmę visuomenei sako ir jau 10 metų DELFI skelbiamas įtakingiausių Lietuvos ekonomistų ir verslininkų sąrašas. Pirmąjį 2024-jų metų dešimtuką užbaigia kitas VU absolventas – ekonomistas, Vilniaus universiteto dėstytojas, docentas Marius Dubnikovas. Ši tendencija dar labiau pabrėžia Vilniaus universiteto Kauno fakultete dėstomų programų svarbą rengiant ateities lyderius. Tad šioje karjeros srityje ribos neegzistuoja – Vilniaus universiteto Kauno fakultetas kviečia įsilieti į tarptautinę rinką siūlydamas Ekonomikos ir vadybos studijas anglų kalba. Tokia kryptis atveria puikias galimybes studentams, norintiems siekti ne tik akademinių aukštumų, bet ir įtakingų pozicijų versle ar valstybės valdyme.

Ekonomika ir vadyba – įgūdžių derinys sprendimams

„Ekonomika kaip studijos yra labiau ne specialybė, o išsilavinimas, skatinantis platų požiūrį, ugdantis kritinio mąstymo ir analizės kompetencijas, o vadybos mokslas – versle pritaikoma praktika“, – aiškina VU KnF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkė doc. dr. Rasa Pušinaitė-Gelgotė. Pasak jos, ekonomistas, įgijęs vadybos kompetencijų, visada turės konkurencinį pranašumą darbo rinkoje, nes gebės ne tik analizuoti, bet ir valdyti.

Jai antrina VU KnF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkė doc. dr. Ilona Kiaušienė sakydama, kad ekonomikos žinios, analitinis mąstymas ir gebėjimas priimti atsakingus valdymo sprendimus yra trys dedamosios, kurios turi didelę įtaką jaunam žmogui integruojantis į darbo rinką ir planuojant savo karjeros perspektyvas.

Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, jos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais dekretu apdovanojo 71 Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių pilietį. Tarp apdovanotųjų – ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytojas doc. dr. Saulius Keturakis.

Už veiklą, orientuotą į skaitmeninių technologijų lemiamas kultūros transformacijas S. Keturakis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Juo prezidento iniciatyva apdovanojami asmenys, uoliai ir sąžiningai atliekantys valstybines ir visuomenines pareigas.

Vilniaus universiteto Kauno fakultete birželio 10 – liepos 9 dienomis vyko intensyvūs pradedančiųjų (A1 lygmens) lietuvių kalbos ir kultūros kursai. Į Lietuvą atvykę pasaulio lietuviai, užsienio aukštųjų mokyklų studentai, dėstytojai bei mokslininkai buvo kviečiami pirmąjį vasaros mėnesį praleisti Kaune – nemokamai mokytis lietuvių kalbos, gilinti žinias apie Lietuvos ir ypač Kauno kultūrą bei istoriją, taip pat užmegzti tarptautinius ryšius su dalyviais iš viso pasaulio. Šiemet sulaukta 10 dalyvių iš Brazilijos, Škotijos, Prancūzijos, Italijos ir Sakartvelo.

Vasaros kursai Kauno fakultete prasidėjo renginiu „Paskanauk kalbos“, kurio metu pirmą kartą į fakultetą susirinkę užsienio studentai susipažino su dėstytojomis, prisistatė bei aptarė kursų programą. Renginio kulminacija tapo lietuviškų patiekalų degustacija. Skanaujant buvo pristatytas lietuviškas kulinarinis paveldas, gyvosios tradicijos bei Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų virtuvė, kurios patiekalai šiandien yra mėgstami ir plačiai paplitę visoje šalyje.