Aktualijos

Vilniaus universiteto Kauno fakultetas kviečia moksleivius išbandyti savo kūrybines jėgas – dalyvauti lietuviško haiku konkurse „Kai teka mėnuo“.

„Haiku – ypatingas poezijos žanras, kurio ištakos siejamos su Rytų kultūromis. Klasikinis haiku griežtai išlaiko trijų eilučių ir 5 – 7 – 5 skiemenų struktūrą, būtinas metų laiką nusakantis, „sezoninis“ žodis. Šiuolaikiniams haiku taikomi daug laisvesni reikalavimai, taigi jūs galite laisvai interpretuoti šį žanrą. Vis tik norėtųsi pabrėžti gerąsias haiku tradicijas – netikėtus sugretinimus, dėmesį gamtos procesams ir percepciją – stebimų dalykų įvardijimą be didelių filosofinių „išvedžiojimų“. Haiku kviečia mėgautis momentu, jį išgyventi, ieškoti netikėtų jungčių, būti dabar ir čia, ieškoti gelmės paprastume. Tad smailinkite pieštukus, išeikite įkvėpimo ieškoti į gamtą ir atsiųskite mums savo įstabius trieilius“, - sako konkurso ambasadorė Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja, poetė Lina Buividavičiūtė.

Apie haiku galite paskaityti ir puikių pavyzdžių rasti čia.

Konkurso tikslai:
• kūrybiškai skatinti domėjimąsi lietuvių kalba, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją;
• puoselėti mokinių kūrybinius ir meninius gebėjimus;
• dalyvauti Pasaulinėje haiku dienoje balandžio 17 d.
Konkurso rengėjai – Vilniaus universiteto Kauno fakultetas.
Konkurso dalyviai – visų amžiaus grupių mokiniai.

Konkurso sąlygos
1. Konkursui kviečiama teikti autorinius kūrinius lietuvių kalba.
2. Konkurse gali dalyvauti visų amžiaus grupių mokiniai. Skiriamos trys dalyvių grupės:
• 1–4 klasių mokiniai;
• 5–8 klasių mokiniai;
• 9–12 klasių mokiniai.
3. Kūriniai konkursui pateikiami iki 2024 m. balandžio 15 d. el. paštu: . Pateikiami šie duomenys: kūrinio pavadinimas, autoriaus vardas, pavardė, klasė, mokykla, el. paštas, telefonas. Jei darbą padėjo atlikti mokytojas, nurodomas mokytojo vardas, pavardė, el. paštas.
5. Teikiamas kūrinys gali būti iliustruotas. Autorius gali pateikti vieną kūrinį.
6. Konkurso dalyvis, pateikdamas kūrinį, patvirtina, kad kūrinio intelektinė nuosavybė priklauso jam ir nepažeidžia jokių tretiesiems asmenims priklausančių turtinių ir / ar asmeninių neturtinių teisių ar jau sudarytos sutarties.
7. Konkurso dalyviai sutinka leisti savo asmeninius duomenis naudoti tiek, kiek tai būtina konkursui įgyvendinti. Dalyviai sutinka, kad jų konkursiniai darbai būtų publikuojami viešai.

Vertinimas
1. Kūrinius vertina konkurso organizatorių sudaryta komisija.
2. Konkurso laimėtojai išrenkami balsų dauguma. Laimėtojai bus išrinkti kiekvienoje amžiaus grupėje.
3. Vertinimo kriterijai:
• žanro reikalavimų laikymasis;
• turinio originalumas, aktualumas;
• raiškos savitumas.

Konkurso rezultatai bus paskelbti VU KnF tinklapyje, o laimėtojai informuoti asmeniškai 2024 m. balandžio 17 d. Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti Vilniaus universiteto Kauno fakulteto įsteigtais prizais ir padėkos raštais.

Konkurso sąlygas galite atsisiųsti čia.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas tęsia prof. Vlado K. Gronsko seminarus, skirtus darnaus valstybės vystymosi mišrios ekonomikos sąlygomis analizei.

Keturiasdešimtasis seminaras vyks 2024 m. balandžio 18 d. 12.00 val. III auditorijoje ir per Microsoft Teams platformą (Prisijungimo nuoroda). Jo tema – Informacinių grėsmių spektras Lietuvoje ir platesniame regione: nuo sukčiavimo schemų iki Kremliaus propagandos.

Apie pranešėjas

Laura Šėrytė yra įgijusi KTU Ekonomikos magistro laipsnį ir turi daugiau nei 20 metų patirtį dirbant su įvairiais viešojo sektoriaus projektais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Prieš pradėdama dirbti Debunk.org projektų skyriaus vadove 2023 m., ji 5 metus dirbo vienos didžiausių konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų bendrovės „Civitta“ projektų vadove, įgyvendino daugiau nei 20 įvairių projektų Lietuvos viešajame sektoriuje, taip pat buvo 5 tarptautinių Horizon 2020 projektų vadove. Įgyvendinti projektai apėmė įvairias temas: nuo blokų grandinės technologijų ir paramos Europos skaitmeniniams inovacijų centrams iki įvairių akceleravimo programų įgyvendinimo ir pagalbos startuoliams žengiant į naujas užsienio rinkas. Debunk.org Laura yra atsakinga už įvairių tarptautinių projektų, šiuo metu įgyvendinamų ES, Sakartvele, Afrikoje ir kitose šalyse koordinavimą bei savalaikį įgyvendinimą, taip pat naujų finansavimo galimybių paiešką.

Laima Venclauskienė, diplomuota istorikė, yra sukaupusi bemaž 15 metų žiniasklaidos stebėsenos ir analizės patirtį. Bendrovėje „Cision Lietuva“ ji buvo atsakinga už Tarptautinio informacijos kodavimo skyriaus, kuris rūpinosi duomenų, gautų iš užsienio žiniasklaidos, apdorojimu ir analize, darbo koordinavimą. Vėliau bendrovėje „Mediaskopas“ L. Venclauskienė užėmė analitikės pareigas, į kurias įėjo informacijos iš Lietuvos žiniasklaidos apdorojimas, apibendrinimas lietuvių ir anglų kalbomis bei sukauptų duomenų pagrindu rašomos kiekybinės ir kokybinės analizės. Nuo 2020 m. dirbdama Debunk.org vyresniąja analitike, ji buvo atsakinga už aukštos kokybės kiekybinių ir kokybinių tyrimų atlikimą, rengdama dezinformacijos tendencijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje suvestines bei su COVID-19 susijusios klaidingos ir melagingos informacijos šiame regione mėnesines analitines ataskaitas. Nuo 2022 m. Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, tyrimų akiračio centre – strateginiai Kremliaus naratyvai, susiję su agresija prieš Ukrainą, platinami oficialiojoje Maskvos komunikacijoje bei jų atkartojimas ir adaptavimas socialinių medijų terpėje.

Apie seminarą

Seminaro „Informacinių grėsmių spektras Lietuvoje ir platesniame regione: nuo sukčiavimo schemų iki Kremliaus propagandos“ metu bus pristatyti du dezinformacijos tyrimų centro Debunk.org pastaruoju metu atlikti didelio masto tyrimai. Vieno iš jų dėmesio centre – didžiausia iki šiol fiksuota dezinformacinė ir sukčiavimo ataka Lietuvoje, kurios metu kuriamos didžiųjų̨ naujienų̨ portalų kopijos, netikros jų̨ paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ ir kviečiama investuoti į apgaulingas investavimo platformas. Kitos analizės akiratyje – strateginė Kremliaus komunikacija ir jos konstravimas, naratyvų gairių braižymas per oficialiuosius Maskvos šaltinius bei šių gairių (ne)paisymas socialiniame tinkle „Telegram“ (renginio metu bus aptartas vieno analizės atvejo tyrimas).

Seminaro pabaigoje planuojama skirti iki 20 minučių interaktyviam žaidimui Kahoot pristatytų tyrimų temomis.

Tyrimus pristatys Debunk.org projektų skyriaus vadovė Laura Šėrytė ir vyresnioji analitikė Laima Venclauskienė.

Organizatorių vardu prof. habil. dr. Remigijus Čiegis

2024 m. balandžio 15 d. 9:45 val. 1 auditorijoje, Muitinės g. 8, Kaune Ekonomikos ir vadybos studijų programos 2 kurso dalyko „Vartotojų elgsenos ekonomika“ viešnia – MB Dezomeda įkūrėja Ugnė Macijauskaitė-Daunaravičienė kviečia į atvirą paskaitą visų kursų studentus, dėstytojus ir bendruomenės narius, kuriems yra įdomi neverbalinės komunikacijos tematika.

Paskaitos metu bus gilinamasi į subtilius neverbalinės komunikacijos aspektus, kurie nulemia tarpasmeninio bendravimo bei sprendimų priėmimo sėkmę. Taip pat bus dalinamasi įžvalgomis, kaip nuoseklus bežodinių elementų supratimas gali suteikti pranašumą įvairiose situacijose.

Renginį organizuoja Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesorė Asta Mikalauskienė.

2024 m. gegužės 8 d. Vilniaus universiteto Kauno ir Filologijos fakultetai organizuoja lietuvių filologijos studentų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“.

 Kviečiame Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto ir Filologijos fakulteto studentus III, IV kursų bakalaurantus pristatyti kursinių ar baigiamųjų darbų tyrimus, pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais, padiskutuoti apie aktualias rašomų darbų problemas.

 Aktuali informacija:

Konferencijos dalyviai – Vilniaus universiteto Filologijos ir Kauno fakultetų III ir IV kursų lituanistai.

Vieno pranešimo trukmė – 15 min.

Iki 2024 m. balandžio 29 d. lauksime atsiųstų pranešimų anotacijų, kurių apimtis iki 150 žodžių, el. p.

 Ruošdamiesi konferencijai, prisiminkite J. V. Gėtės žodžius:

„Reikia tik aistros ir proto,
Kad pasiektum, ko geidi.“

Kilus klausimų, susisiekite el. p.

Konferencijos organizatoriai

Doc. dr. Vilma Zubaitienė

Doc. dr. Rita Baranauskienė

Stud. Gabija Kišonaitė

Stud. Eglė Navickaitė

Stud. Marta Smaliukaitė

Stud. Tomaš Stefanovič

Stud. Arnoldas Tarvydas

Stud. Eglė Tauraitė

Stud. Aušrinė Tverskytė

Pirmasis sekmadienis po šv. Velykų – Atvelykis – užbaigia didžiąją Velykų savaitę ir skelbia žemės darbų pradžią. Tai vaikams skirta šventė, todėl ji dar vadinama Vaikų Velykėlėmis. Šią dieną vaikai lankydavo krikšto tėvus ir rinkdavo margučius, suaugusieji užsukdavo pas artimuosius, kurių nespėjo aplankyti per Velykas, jaunimas žaidė žaidimus, supdavosi sūpuoklėse, ridendavo margučius, rinkdavo stipriausią kiaušinį, ragaudavo pyragus ir laukdavo Velykų Bobutės lauktuvių.

Balandžio 13 d. (šeštadienį) 11 val. folkloro ansamblis „Uosinta“ kviečia fakulteto bendruomenės šeimas – visus didelius ir mažus – į linksmybių pilną Velykėlių šventę Tarybos rūsyje. Ridensime margučius, žaisime liaudiškus žaidimus, šoksime, rungsimės, rinksime gražiausią margutį, ragausime Velykų Bobutės pyragą ir pavasariškai šėliosime. „Uosintos“ vadovė Auksuolė Šuliokienė ragina ateinant į šventę atsinešti daug spalvingų margučių ridenti.

Gamtos atgimimas margučių raštuose

Tradicija marginti kiaušinius Velykoms tęsiama ir Atvelykio savaitgalį. Auksuolė Šuliokienė pasakoja, kad numarginti kiaušiniai vadinami jau ne margučiais, o velykaičiais. „Margučių spalvos turėjo simbolinę reikšmę: juodas margutis simbolizavo žemę, raudonas – gyvybę, vaisingumą, žalias – augmeniją, mėlynas – dangų, gerus orus, viltį, geltonas ir rudas – gausų derlių. Reikšmę turi ir visi ornamentų elementai: saulutė – viltis, kad metai bus šilti ir saulėti, spiralė – judėjimo, energijos ir gyvybingumo ženklas, žalčiukai – pavasarį pabudusi gyvybė“, – aiškina „Uosintos vadovė“.

Dar viena Atvelykio tradicija – kiaušiniavimas. Ji skirta patiems mažiausiems, dar neturintiems aštuonerių metų. „Seniau kaime tokio amžiaus vaikai susiburdavo po kelis ir eidavo iš pirkios į pirkią, sveikindavo su šventėmis šeimininkus ir laukdavo jiems skirtų velykaičių. Tačiau dovanų dykai jiems niekas neduodavo, vyko mainai – velykaitis už ketureilį arba dainelę“, – senąsias tradicijas primena A. Šuliokienė. Jei vaikas į burną įsikišdavo vieną pirštą, reikėdavo dovanoti vieną, o jei du – du kiaušinius. Taip pasakojo senoliai.

Velykų Bobutė – pagrindinė Velykėlių šeimininkė

O kokia šventė be dovanų? Tradiciškai per Atvelykį vaikams dovanas dovanodavo Velykų Bobutė. Tikėta, kad ji gyvena miške, o ruošti lauktuves mažiesiems jai padeda kiškiai: kūrena ugnelę, į vaškinį ar cukrinį vežimaitį sukrauna nudažytus kiaušinius, iškeptus pyragus, palydi pas vaikus ir padeda dovanas išdalyti. Kaip tik todėl iš ryto ant palangės visi vaikai rasdavo po du velykaičius, o gerieji – dar ir kvapnų kiškio pyragą. Pasak folkloro ansamblio vadovės, pyragų, įvairių skanumynų neturi stigti ir ant Velykėlių stalo.

Atvelykis – tai puiki proga tėvams pabūti su vaikais ir skirti jiems daugiau dėmesio. „Viena pagrindinių Atvelykio tradicijų – kaimynų lankymas“, – pasakoja A. Šuliokienė. Pastaruoju metu ši tradicija vis dažniau perauga į linksmus giminės, kaimynų ir bendruomenės susibūrimus. Senolių išmintis sako, jei per Atvelykį nesusitiksi su kaimynais, gerų metų nelauk.

Tad per Atvelykį aplankykite tuos giminaičius, kaimynus ir bičiulius, kurių nespėjote pasveikinti per Velykas, o balandžio 13 d. 11 val. susitikime Tarybos rūsyje išrinkti gražiausius Kauno fakulteto bendruomenės šeimų numargintus margučius ir pažaisti tradicinius Velykėlių žaidimus.

Iki susitikimo!