Aktualijos

Balandžio 21 dieną 12 val. 18 auditorijoje vyks paskaita „Lietuvių vietovardžių kelias: nuo kartotekos lapelio iki skaitmeninės prieigos“

Paskaitos metu bus pristatyta Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro archyve saugoma vietovardžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, abėcėlinė kartoteka, apimanti XX a. etapais surinktus (užrašytus) lietuvių vietovardžius. Kartoteką sudaro Kazimiero Būgos tikrinių žodžių kartotekos vietų vardai, Lietuvos žemės vardyno rankraštinėse anketose apklausos būdu iš gyvosios kalbos užrašyti žemėvardžiai, gyvenamųjų vietų vardų bylų, Vilniaus krašto gyvenamųjų vietų vardų sąvado tikrinės leksikos inventorius, XX a. antrojoje pusėje iš gyvosios kalbos per ekspedicijas užrašyti vietovardžiai. Kartotekos 432 stalčiukuose telpa apie 600 tūkst. lapelių, šios sankaupos pagrindu rašomas „Lietuvos vietovardžių žodynas“.

Pabrėžiant nenuginčijamą vietovardžių vertę vietos bendruomenėse, šiuolaikiniame mokslo pasaulyje, siekiant išsaugoti toponimijos duomenis ir palengvinti jų prieinamumą, vietovardžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, kartoteka ir žodynas pradėti skaitmeninti. 2025–2026 m. įgyvendinant projektą „Kalbos paveldo transformacija ir lietuvių kalbos erdvinių duomenų išteklių sukūrimas“ (Nr. 02-109-P-0001) į Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą E. KALBA perkelti šeši „Lietuvos vietovardžių žodyno“ tomai ir dalis vietovardžių kartotekos. Paskaitoje bus pristatyta elektroninio žodyno varianto ir kartotekos sandara, funkcionalumas, duomenų paieškos galimybės, praktinis jų pritaikymas tiriant vietovardžius.
Paskaitą skaitys Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimo centro darbuotojos dr. Veslava Sidaravičienė ir Dalia Sviderskienė.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Inga Daugirdė tapo viena iš šių metų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimo už lietuvių kalbos puoselėjimą laureačių. Kovo 12 d. laureatų pagerbimo ceremonijoje Mokslų akademijos mažojoje salėje, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojamame Lietuvių kalbos dienų renginyje mokslininkei įteikta skulptūrėlė „Sraigė“ ir diplomas už reikšmingą indėlį į lietuvių kalbos puoselėjimą, kultūrinės veiklos organizavimą ir sklaidą visuomenėje.

Gilus ir nuoseklus darbas su kalbos ir kultūros paveldu

Dr. Inga Daugirdė – pedagogė, mokslininkė ir aktyvi kultūrinės atminties tyrėja, kurios veikla apima kalbos, kraštotyros ir istorijos sankirtas. Jos tyrimai išsiskiria ypatingu dėmesiu Pakaunės regiono kultūriniam ir kalbiniam paveldui. Per daugelį metų mokslininkė savarankiškai surinko ir užrašė didžiulį kiekį kalbinės, etnografinės ir istorinės medžiagos, kuri tapo pagrindu publikacijoms apie Garliavos, Veiverių, Skriaudžių apylinkių senųjų jotvingių palikimą, vietovardžių raidą ir regiono kultūrinę istoriją. Viena jų – 2018 m. išleista monografija „Švietimas Pakaunės krašte: mokyklos ir mokytojai.“

Laisvas vietas užima geriausi (pagal pažangumo eilę) tos pačios formos toje pačioje studijų kryptyje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantys studentai, pateikę prašymą dekanui iki 2026-08-26 dienos. Prašymai teikiami per VU eStudento darbo vietą --> ePrašymai --> Dėl esamos studijų programos formos, finansavimo, kurso, grupės ir (ar) tvarkaraščio keitimo.

Studentai, turintys akademinių skolų, negali pretenduoti į laisvą valstybės finansuojamą vietą.

Studentų perkėlimą iš valstybės nefinansuojamos vietos į valstybės finansuojamą vietą apibrėžia VU laikinasis studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašas.

VU Karjeros centro komanda kviečia studentus į praktinius mokymus „Karjeros starto dirbtuvės: CV ir darbo paieškos strategijos“, kurie vyks kovo 10 d. 12:00–15:00 VU Kauno fakultete (VK studijoje).

Per šį 3 valandų praktinį renginį dalyviai geriau pažins savo stiprybes, išmoks parengti į konkrečią poziciją orientuotą CV ir sužinos, kaip darbo ar praktikos paiešką paversti kryptingu bei strategišku procesu. Mokymų metu ne tik sukursite ar patobulinsite savo CV, bet ir išsinešite aiškų veiksmų planą, kurį galėsite iš karto taikyti ieškodami praktikos ar darbo.

Studentams rekomenduojama į mokymus atsinešti savo kompiuterį, kad praktinė dalis būtų kuo efektyvesnė.

Mokymų programa:

12:00–13:15
Tikslinis CV: nuo savęs pažinimo iki konkrečios pozicijos
Karjeros konsultantas Tadas Karosas
Rašant CV dažnai kyla klausimas: kokiam darbui aš jį rašau? Šių dirbtuvių metu padėsime atsakyti į šį klausimą, skirdami dėmesio savęs pažinimui, o tuomet aptarsime, kaip atrodo geras, į konkrečią poziciją taikytas CV, ir žingsnis po žingsnio tokį CV susikursime. 13:15–13:30
Pertrauka (Q&A)

13:30–14:45
Kryptinga praktikos ir darbo paieška
Karjeros konsultantė Lina Uturytė
Šiame užsiėmime sužinosite, kaip darbo ar praktikos paiešką paversti aiškiu ir strategišku procesu, o ne varginančiu CV siuntimu. Susipažinsite su trimis veiksmingomis paieškos strategijomis ir plačiau apžvelgsime „2 valandų darbo paieškos“ metodą, kuris padės kryptingai judėti link jus dominančių galimybių.

Klimato kaitos iššūkiai, energetikos transformacija ir siekis kurti tvarią ekonomiką tampa vienomis svarbiausių politinių, ekonominių ir socialinių darbotvarkės temų. Tačiau technologiniai sprendimai ir politinės strategijos savaime negarantuoja sėkmingos transformacijos. Vienas esminių veiksnių, įgalinančių perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos, yra visuomenės palaikymas ir įsitraukimas. Būtent šiai aktualiai ir kompleksiškai temai skirta Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkų profesorės dr. Astos Mikalauskienės, vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Dalios Štreimikienės ir mokslo darbuotojo dr. Igno Mikalausko monografija „Public Acceptance of Green Growth and Decarbonization“ (liet. „Visuomenės pritarimas žaliojo augimo ir dekarbonizacijos politikai“).

Socialinė tvarios transformacijos dimensija

„Monografijoje nagrinėjame visuomenės požiūrio ir dalyvavimo svarbą, įgyvendinant žaliojo augimo ir dekarbonizacijos procesus“, – pasakoja profesorė Asta Mikalauskienė. Mokslininkės tyrimai apima darnumo vertinimą, tvarios elgsenos formavimąsi, socialinės atsakomybės raišką. Ji yra daugelio tarptautinių mokslinių publikacijų autorė, aktyviai prisidedanti prie tvarumo tyrimų plėtros. „Knygoje pateikiame išsamią teorinę analizę, empirinius tyrimus ir praktinius pavyzdžius, kurie atskleidžia, kaip visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena gali paspartinti arba sulėtinti perėjimą prie tvarios, mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, nes žaliojo augimo transformacija reikalauja reikšmingų infrastruktūros pokyčių, naujų vartojimo įpročių ir socialinių sprendimų,“ – aiškina A. Mikalauskienė.