Aktualijos

2026 m. vasario 13 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas, remdamasis Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso vertinimo komisijų siūlymais bei LMA mokslų skyrių teikimu, paskyrė 2025 metų premijas konkurso nugalėtojams ir pagyrimo raštus konkurso dalyviams. Tarp įvertintųjų – ir keturi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje LMA pagyrimo raštas bus įteiktas dr. Jonui Baniui (Fizikos fakultetas, FF) už mokslinį darbą „Mikrolazeriais pagrįsti parametriniai šviesos šaltiniai: derinamų subnanosekundinių impulsų link“.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje premijos skirtos dviem VU mokslininkams – dr. Andriui Žučenkai (Medicinos fakultetas, MF) už mokslinį darbą „Inovatyvus ir biožymenimis grįstas ūminės mieloleukemijos gydymas Lietuvoje“ ir dr. Andriui Sakalauskui (Gyvybės mokslų centras) už mokslinį darbą „Savitos alfa-sinukleino agregatų struktūros formavimasis dirbtiniame smegenų skystyje“. Pagyrimo raštas taip pat bus įteiktas dr. Justinai Račaitei (MF) už mokslinį darbą „Paauglių, patyrusių tėvų emigraciją, emocinių ir elgesio sunkumų vertinimas naudojant ASEBA metodiką“.

LMA vardinė Adolfo Jucio (teorinės fizikos) premija paskirta prof. Dariui Abramavičiui (FF) už mokslinį darbą „Relaksacinių procesų molekulėse teorija ir modeliavimas“.

LMA kartu su Jaunąja akademija taip pat paskelbė 2025 m. Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso laureatus. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje premijos skirtos VU studentams: magistrantui Vidui Krušinskui (Teisės fakultetas) už darbą apie nepilnamečių baudžiamąją justiciją Lietuvoje, magistrei Viltei Stukaitei (Filologijos fakultetas, FlF) už tyrimą apie Žirovicų Dievo Motinos ikonos kultą LDK unitų Bažnyčioje, magistrei Eglei Navickaitei (Kauno fakultetas) už darbą apie oralumo ir rašto struktūrų sąveiką, bei vientisųjų studijų studentei Gabijai Beglecovaitei (TF) už tyrimą apie Europos Sąjungos sankcijų ir investuotojų apsaugos santykį.

Vasario 27 d. 17.30 val. Ąžuolyno bibliotekos Ąžuolo salėje (Radastų g. 2, 2 a.) vyks renginys „Motiejus Valančius Lietuvos istorijoje ir literatūroje“, skirtas žemaičių vyskupo, švietėjo, rašytojo, aktyvaus visuomenininko Motiejaus Valančiaus 225-osioms gimimo metinėms paminėti.

M. Valančius gimė 1801 m. vasario 28 d. (simbolinis sutapimas pagal senąjį Julijaus kalendorių – vasario 16 d.). Valančiaus veikli plačių užmojų asmenybė, palikusi turtingą rašytinį palikimą, yra intriguojantis XIX a. vidurio laikmečio dvasios atspindys, į kurį žvelgdami galime geriau suprasti to meto žmonių polinkius ir laikmetį, kai formavosi moderni lietuvių tauta. Renginio lektoriai – istorikas prof. dr. Egidijus Aleksandravičius ir literatūrologė doc. dr. Eglė Keturakienė – skaitys pranešimus ir kvies iš skirtingų perspektyvų patyrinėti M. Valančiaus įvaizdžius istorikų darbuose, literatūros kūriniuose ir geriau suprasti „didžiojo žemaičio“ fenomeną.

Mieli fakulteto bendruomenės nariai,

tęsdami praėjusių metų tradiciją, sulaukusią gausaus smaguriautojų būrio, šiemet, pasiilgę pavasario, kviečiame į Užgavėnių vaišes!

Linksmybės vyks vasario 17 d. (antradienį).

Nuo 11.15 val. pertraukų metu studentų laisvalaikio erdvėje (III korpuso rūsyje) vyks blynų kepimo savitarna ir ragautuvės, kurios tęsis tol, kol pasibaigs blynai.

Užgavėnių nuotaiką, kviesdami pavasarį, kurs ir fakulteto „Uosintos“ folkloro ansamblio nariai.

O norinčius pratęsti linksmybes 18.00 val. kviečiami į Tarybos menėje vyksiančią Užgavėnių vakaronę „Žiemos varymo linksmybės“, kurią organizuos folkloro ansamblis „Uosinta“.

Atvykusių su Užgavėnių kaukėmis lauks prizai!

Švęskime kartu ir sotūs triukšmingai išvarykime žiemą!

Jubiliejinė, 20-oji prof. Vlado Gronsko tarptautinė mokslinė konferencija kviečia magistrantus, doktorantus ir kitus tyrėjus, dirbančius socialinių mokslų ir taikomosios informatikos srityje, dalintis savo atradimais, skleisti mokslo idėjas bei užmegzti akademinius kontaktus svarbiausiame klasikiniame (visapusiškame) mokslo universitete Lietuvoje.

Pasinaudokite galimybe paskelbti savo straipsnį CA Web of Science žurnale! Dviejų straipsnių, kurie geriausiai atitiks mokslinio komiteto nustatytus kokybinius reikalavimus, autoriai bus pakviesti pateikti straipsnio rankraštį publikavimui CA Web of Science žurnale „Transformation in Business & Economics“ (CA Wos Q3, Scopus, ISSN 1648-4460).

Klausyti konferencijos pranešimus kviečiami ir moksleiviai, norintys pagilinti ekonomikos, finansų, vadybos, verslo administravimo, rinkodaros sričių žinias ir kuo anksčiau susipažinti su šių studijų bei mokslo subtilybėmis.

Santraukų pateikimas ir dalyvių registracijos priimamos iki 2026.04.10

Registracija

Renginio data: 2026.05.08

Vieta: Vilniaus universiteto Kauno fakultetas, Muitinės g. 8, Kaunas, Lietuva

Konferencija vyks anglų kalba.

Daugiau informacijos: https://www.knf.vu.lt/20-gronsko-tarptautine-konferencija

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas tęsia prof. Vlado K. Gronsko seminarus, skirtus darnaus valstybės vystymosi mišrios ekonomikos sąlygomis analizei.

Penkiasdešimt penktasis seminaras įvyks 2026 m. vasario 12 d. 14.00 val. (III aud. ir per Microsoft Teams platformą). Jo tema „Globalinės energetikos kryptys ir problemos: ateities energetikos link“.

Seminarą ves prof. habil. dr. Vidmantas Jankauskas. Jo moksliniai tyrimai plėtojami energetikos ekonomikos srityje ir analizuoja energetikos valdymo bei reguliavimo, energetikos politikos, energetikos plėtros prognozavimo klausimus. Profesorius yra paskelbęs daugiau nei 100 mokslinių straipsnių, parengęs mokomosios literatūros ir monografijų. Daugiau nei 20 metų jis dirbo Lietuvos energetikos institute, 10 metų dėstė Vilniaus universiteto Kauno fakultete, 10 metų ėjo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pareigas, o pastaruosius penkiolika metų dirbo Europos Sąjungos energetikos ekspertu Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalyse.

Energijos vartojimas pasaulyje augo kartu su civilizacijos raida. Pradėjusi nuo laužo šilumos ir gyvulių traukos jėgos panaudojimo, žmonija palaipsniui perėjo prie iškastinio kuro – anglies, naftos ir gamtinių dujų – bei vėjo ir vandens energijos. XX a. pabaigoje imta suvokti, kad iškastinio kuro ištekliai nėra beribiai, o jų intensyvus vartojimas neišvengiamai didina anglies dioksido koncentraciją atmosferoje, sukeldamas reikšmingas klimato kaitos pasekmes. Tai paskatino ieškoti naujų energetikos plėtros krypčių. Tapo akivaizdu, kad būtinas laipsniškas perėjimas prie energetikos sistemų, kurios ne tik mažintų aplinkos taršą kietosiomis dalelėmis, sieros ir azoto oksidais, bet ir eliminuotų anglies dioksido emisijas. Tokia alternatyva laikoma atsinaujinančioji energetika, kartu neatmetant branduolinės energetikos vaidmens, o ilgesnėje perspektyvoje – ir termobranduolinės energetikos galimybių.

Seminare bus nagrinėjama sparčiai plėtota saulės ir vėjo energetika: kokiomis priemonėmis buvo skatinama jos plėtra, kurios šalys tapo lyderėmis ir su kokiomis problemomis susidūrė. Daugiau dėmesio bus skiriama Europos Sąjungos šalių patirčiai ir iššūkiams, susipažinsime su ambicingais ES planais ir jų įgyvendinimo problemomis. Taip pat aptarsime, kaip Lietuvos energetikos sistema ir plėtros strategija dera su bendru ES kontekstu.

Padiskutuosime, ar atsinaujinanti energetika pajėgi viena patenkinti vis augančius energijos poreikius, kas daroma ir ką planuojama daryti, kai nešviečia Saulė ir nepučia vėjas. Ar iškastinio kuro laikai nesibaigia, turint galvoje, kad dabartinė JAV administracija nepripažįsta antropogeninės klimato kaitos, skatina iškastinio kuro gavybą ir eksportą, stabdo paramą atsinaujinančios energetikos projektams?

Organizatorių vardu prof. habil. dr. Remigijus Čiegis