2026 m. liepos 6 d. 18.00 val. VU Kauno fakulteto akademinio dainavimo studija „Veni gaudere“, minėdama 20 metų veiklos jubiliejų, kviečia fakulteto bendruomenę o ypač kolektyvo alumnus susitikti Kauno botanikos sode, baltoje palapinėje ir 21.00 val. kartu giedoti „Tautišką giesmę“.
Informaciją apie Kauno botanikos sodo lankymo valandas ir bilietus rasite čia.
2026 m. birželio 15–19 d. VU Kauno fakultete vyko tarptautinė „Erasmus+“ mišrioji intensyvioji programa (BIP, angl. Blended Intensive Programme) „ENGAGE+: Immersive Technologies for Customer Experience Management in Digital Business“. Programos veiklos buvo skirtos įtraukiančiųjų technologijų taikymui ir klientų patirties valdymui skaitmeniniame versle.
BIP programa – trumpalaikė tarptautinė studijų iniciatyva, kurios metu studentai dalyvauja paskaitose ir seminaruose, rengia komandinius projektus, susipažįsta su kitų šalių studentais bei akademine aplinka.
Programoje dalyvavo studentai iš Estijos, Kroatijos, Lenkijos ir VU Kauno fakulteto, studijuojantys gamybos informacines sistemas, tarptautinio verslo vadybą, informacijos sistemas ir kibernetinę saugą bei marketingo technologijas. Studijų krypčių įvairovė kūrė tarpdalykinę aplinką, skatino bendradarbiavimą tarptautinėse komandose ir domėjimąsi skirtingomis studijų bei akademinėmis kultūromis.
Ar svajoji rašyti knygas, kurti reklamos kampanijas, scenarijus, socialinių tinklų turinį ar net kompiuterinių žaidimų istorijas? Naujoji Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bakalauro studijų programos Lietuvių filologija ir reklama specializacija Lietuvių filologija ir reklama: kūrybos studijos sujungia kalbos, kūrybinio rašymo ir šiuolaikinių medijų studijas.
Šiandien kūrybinio rašymo gebėjimai reikalingi ne vien grožinei literatūrai kurti. Tekstų autoriai dirba reklamos agentūrose, leidyklose, žiniasklaidos ir kultūros organizacijose, kuria turinį socialiniams tinklams, taiko dirbtinio intelekto sprendimus ir prisideda prie kompiuterinių žaidimų kūrimo. Todėl darbo rinkoje paklausą turi specialistai, gebantys derinti filologijos žinias, kūrybiškumą ir skaitmeninės komunikacijos kompetencijas.
Naujoji specializacija suteikia galimybę ne tik gilintis į lietuvių kalbą ir literatūrą, bet ir mokytis profesionaliai kurti įvairių žanrų tekstus, pasakoti istorijas bei dirbti su šiuolaikinėmis medijomis.
Vilniaus universiteto Kauno fakultete pristatoma Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininko Pauliaus Danieliaus kūrinių paroda „Abipus intelekto“.
Pasitelkdamas DI autorius kviečia įžengti į galimą ateitį, kur intelektas, civilizacijos ir pasauliai įgyja visiškai naujus pavidalus.
Eksponuojamuose darbuose atsiveria pasauliai, kuriuose žmogus sutinka kitą sąmonę – kartu artimą ir svetimą, galbūt net pranokstančią patį žmogų. Tai erdvė pamąstymams apie žmogaus ir jo kuriamo intelekto santykį, kai kūrinys pamažu ima peržengti savo kūrėjo suvokimo ribas.
Parodos atidarymas vyks 2026 m. birželio 25 d. 15:00 val. VU Kauno fakultete, III korpuse.
Adresas: Karaliaus Mindaugo prospektas 4, Kaunas, Lietuva.
Ar vertimas iš vienos kalbos į kitą gali pakeisti animacinio filmo esmę? O gal net perkurti veikėjus? VU Kauno fakulteto docentės, Audiovizualinio vertimo bakalauro ir magistrantūros studijų programų pirmininkės ir dėstytojos Jurgitos Astrauskienės tyrimai atskleidžia, kad lietuviškas dubliažas kartais tampa ne tik originalo perkėlimu į kitą kalbą, bet ir reikšmę transformuojančiu procesu – tokiu, kuris gali keisti veikėjų įvaizdį, jų tarpusavio santykius ir tai, kaip žiūrovui pristatomi lyčių vaidmenys.
„Vertimas yra kūrybinis procesas, kuriame prasmė tam tikra apimtimi rekonstruojama“, – sako doc. J. Astrauskienė. Anot jos, ypač animacijoje, kurioje filmai dažniausiai dubliuojami vaikų auditorijai, vertimas tampa pagrindiniu kanalu, per kurį žiūrovas pažįsta istoriją, todėl net ir nedideli vertimo metu atsirandantys pokyčiai gali reikšmingai pakeisti jos prasmę.
Vertimas – nuolatinis kompromisas?
Skirtingai nei tradicinio teksto vertimas, audiovizualinis vertimas apima ne tik darbą su žodžiais. Jame tenka derinti kalbinį tikslumą, vaizdo ir garso dermę, laiko reikalavimus ir techninius apribojimus. Todėl tai yra ne vien kalbų keitimas, bet ir nuolatinis balansavimas tarp tikslumo, natūralumo ir techninių galimybių, siekiant užtikrinti sklandžią žiūrovo patirtį.
