Aktualijos

Reklamos semiotikos paskaitos bakalauro Lietuvių filologijos ir reklamos studijų programos studentams neapsiriboja vien teorija – jos skatina kūrybiškumą ir suteikia galimybę pritaikyti įgytas žinias. Greta reklamos analizės, ženklų sistemų ir semiotikos principų nagrinėjimo studentai įsitraukia į kūrybinius projektus, kuriuose sprendžia tikras verslo komunikacijos užduotis. Šį semestrą jų iššūkiu tapo reklaminės kampanijos idėjų kūrimas kavinių tinklui „Vero Cafe“.

Semestro pradžioje studentų grupė kartu su kurso vadove doc. dr. Rita Baranauskiene ir reklamos semiotikos dėstytoja doc. dr. Saulute Juzelėniene buvo pakviesta į susitikimą su „Vero Cafe“ įkūrėja ir savininke Laima Vėželiene bei rinkodaros vadove Vilija Vyte. Susitikimas vyko šalia universiteto įsikūrusioje tinklo kavinėje.

Jo metu kavinių tinklo atstovės pristatė prekės ženklo istoriją, veiklos filosofiją ir vertybes. Degustuodami skirtingų rūšių kavą, studentai susipažino su kavos įvairove, skrudinimo ypatumais ir geriau suprato, kokiais principais grindžiamas „Vero Cafe“ prekės ženklo identitetas.

Birželio 29 d. – liepos 3 d. VU Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo magistrantė Agnė Markulytė dalyvavo Antverpeno universiteto Vaikų literatūros vasaros mokykloje Belgijoje. Dalyvavimą tarptautinėje programoje finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMT). LMT remia Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų išvykas į užsienio vasaros mokyklas ir taip skatina jaunųjų tyrėjų tarptautiškumą, mokslinius ryšius ir akademinį bendradarbiavimą.

Antverpeno universiteto organizuotos vasaros mokyklos tema – tarptautinės vaikų literatūros ir vertimo perspektyvos. Šių metų programoje daugiausia dėmesio skirta šiuolaikiniams vaikų literatūros tyrimų metodams, teorinėms prieigoms ir vertimo problematikai. Studentai klausėsi paskaitų, dalyvavo interaktyviuose seminaruose, diskusijose ir praktiniuose užsiėmimuose, o kultūriškai mišri dalyvių grupės sudėtis sudarė palankias sąlygas keistis idėjomis ir akademine patirtimi.

Pasak A. Markulytės, galimybė dalyvauti šioje programoje buvo itin reikšminga: „Labai džiaugiuosi turėjusi galimybę dalyvauti Antverpeno universiteto vasaros mokykloje. Didžiausią įspūdį man paliko praktiniai vertimo seminarai, kuriuos vedė žinomi vaikų literatūros tyrėjai ir vertėjai. Kartu su britų vertėja Laura Watkinson vertėme eiliuotas knygas vaikams, su kinų mokslininku ir vertėju Xu Derong analizavome kinų grafinių romanų vertimo ypatumus, o su lenkų akademiku Krzyszofu Rybaku nagrinėjome informacinių iliustruotų knygų vaikams vertimo problemas.“

VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė išrinkta Vilniaus universiteto Senato pirmininkės pavaduotoja. Tai reikšmingas įvertinimas ne tik ilgametei Senato narei, bet ir visai Kauno fakulteto bendruomenei. Eidama Senato pirmininkės pavaduotojos pareigas profesorė vadovaus Senato Emeritūros, afiliacijos ir garbės vardų komisijai.

„Senato pirmininkės pavaduotojos pareigos yra didžiulis mano dvylikos metų darbo Senate įvertinimas. Jis rodo kolegų pasitikėjimą ir tikėjimą. Stengsiuosi nenuvilti nei fakulteto, nei Senato kolegų, atstovaudama ne tik Kauno fakulteto, bet ir viso universiteto bendruomenei“, – sako profesorė.

Liepos 8–10 d. VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Oppositional Engagement of Women in Authoritarian and Totalitarian Systems of the 20th Century: Poland in a Comparative European Perspective (1919–1989)“ (liet. „Moterų opozicinis įsitraukimas į autoritarines ir totalitarines XX amžiaus sistemas: Lenkija lyginamojoje Europos perspektyvoje (1919–1989 m.)“) Augustave, Lenkijoje. Konferencijoje diskutuota apie moterų vaidmenį XX amžiaus Europos istorijoje, jų pasipriešinimą autoritariniams ir totalitariniams režimams bei šių patirčių tyrimų perspektyvas.

Save kaip pradedančią kūrėją įvardijanti Rugilė Ulytė idėjų ieško lietuvių literatūroje ir nebijo ryšėti skaros – stiliaus detalės, kurią įkvėpė rašytoja Žemaitė. Prieš pusmetį su grupe debiutavusi „Eurovizijos“ atrankų scenoje, Rugilė sėkmingai gilina literatūros ir kūrybinio rašymo žinias Vilniaus universiteto Kauno fakultete.

Autentiško skambesio paieškos

Muzikos pasaulyje jauniems kūrėjams savito skambesio paieškos neretai tampa iššūkiu. R. Ulytė teigia, kad kurti pradėjo vėlai, jau sulaukusi pilnametystės. „Iš pradžių atrodė, kad nežinau, apie ką rašyti. Juk tiek daug dainų jau sukurta, todėl atrasti savo savitą skambesį ir temas tikrai nėra lengva. Žinoma, jei norėčiau, dainą galėčiau parašyti ir per savaitę, tačiau vargu, ar ji būtų man iš tikrųjų artima. Autentiškos kūrybos procesas, atspindintis mane pačią, reikalauja laiko ir erdvės dainai gimti, todėl sakyčiau, kad didžiausias kūrybos iššūkis man yra kantrybė, nes viskas ateina su laiku“, – pasakoja ji.

Nors jaunosios kūrėjos muzikinė karjera prasidėjo neseniai, jos kūryba jau spėjo sulaukti visuomenės dėmesio. Šių metų nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje R. Ulytės daina „Ikona Žemaitė“ pateko į finalą, tapo viena labiausiai aptariamų dainų ir paskatino klausytojus iš naujo atrasti lietuvių literatūros klasikės kūrinius.

Apie rašytojos Žemaitės kūrybą parašyta daug monografijų, tačiau R. Ulytė sugebėjo ją pristatyti kitaip, atsisakydama įprastų stereotipų. „Žemaitės gyvenimas yra labai aktualus ir įdomus jaunam žmogui. Iš jos tikrai galima semtis įkvėpimo, tačiau apie tokias iškilias asmenybes dažniausiai kalbama gana oficialiai, nes jos mums lieka tik nespalvota nuotrauka vadovėlyje. Aš norėjau sukurti jaunatvišką interpretaciją, kad kiekvienas jaunas žmogus suprastų, kokia įdomi buvo jos biografija. Norėjau, kad per lietuvių kalbos pamoką pradėję skaityti Žemaitės kūrybą mokiniai jau žinotų, kokia ji buvo ypatinga moteris, todėl verta pažinti ir jos gyvenimą, ir kūrybą“, – teigia atlikėja.