Aktualijos

Ar svajoji rašyti knygas, kurti reklamos kampanijas, scenarijus, socialinių tinklų turinį ar net kompiuterinių žaidimų istorijas? Naujoji Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bakalauro studijų programos Lietuvių filologija ir reklama specializacija Lietuvių filologija ir reklama: kūrybos studijos sujungia kalbos, kūrybinio rašymo ir šiuolaikinių medijų studijas.

Šiandien kūrybinio rašymo gebėjimai reikalingi ne vien grožinei literatūrai kurti. Tekstų autoriai dirba reklamos agentūrose, leidyklose, žiniasklaidos ir kultūros organizacijose, kuria turinį socialiniams tinklams, taiko dirbtinio intelekto sprendimus ir prisideda prie kompiuterinių žaidimų kūrimo. Todėl darbo rinkoje paklausą turi specialistai, gebantys derinti filologijos žinias, kūrybiškumą ir skaitmeninės komunikacijos kompetencijas.

Naujoji specializacija suteikia galimybę ne tik gilintis į lietuvių kalbą ir literatūrą, bet ir mokytis profesionaliai kurti įvairių žanrų tekstus, pasakoti istorijas bei dirbti su šiuolaikinėmis medijomis.

Vilniaus universiteto Kauno fakultete pristatoma Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininko Pauliaus Danieliaus kūrinių paroda „Abipus intelekto“.

Pasitelkdamas DI autorius kviečia įžengti į galimą ateitį, kur intelektas, civilizacijos ir pasauliai įgyja visiškai naujus pavidalus.
Eksponuojamuose darbuose atsiveria pasauliai, kuriuose žmogus sutinka kitą sąmonę – kartu artimą ir svetimą, galbūt net pranokstančią patį žmogų. Tai erdvė pamąstymams apie žmogaus ir jo kuriamo intelekto santykį, kai kūrinys pamažu ima peržengti savo kūrėjo suvokimo ribas.

Parodos atidarymas vyks 2026 m. birželio 25 d. 15:00 val. VU Kauno fakultete, III korpuse.

Adresas: Karaliaus Mindaugo prospektas 4, Kaunas, Lietuva.

Ar vertimas iš vienos kalbos į kitą gali pakeisti animacinio filmo esmę? O gal net perkurti veikėjus? VU Kauno fakulteto docentės, Audiovizualinio vertimo bakalauro ir magistrantūros studijų programų pirmininkės ir dėstytojos Jurgitos Astrauskienės tyrimai atskleidžia, kad lietuviškas dubliažas kartais tampa ne tik originalo perkėlimu į kitą kalbą, bet ir reikšmę transformuojančiu procesu – tokiu, kuris gali keisti veikėjų įvaizdį, jų tarpusavio santykius ir tai, kaip žiūrovui pristatomi lyčių vaidmenys.

„Vertimas yra kūrybinis procesas, kuriame prasmė tam tikra apimtimi rekonstruojama“, – sako doc. J. Astrauskienė. Anot jos, ypač animacijoje, kurioje filmai dažniausiai dubliuojami vaikų auditorijai, vertimas tampa pagrindiniu kanalu, per kurį žiūrovas pažįsta istoriją, todėl net ir nedideli vertimo metu atsirandantys pokyčiai gali reikšmingai pakeisti jos prasmę.

Vertimas – nuolatinis kompromisas?

Skirtingai nei tradicinio teksto vertimas, audiovizualinis vertimas apima ne tik darbą su žodžiais. Jame tenka derinti kalbinį tikslumą, vaizdo ir garso dermę, laiko reikalavimus ir techninius apribojimus. Todėl tai yra ne vien kalbų keitimas, bet ir nuolatinis balansavimas tarp tikslumo, natūralumo ir techninių galimybių, siekiant užtikrinti sklandžią žiūrovo patirtį.

„Vertimo sprendimus lemia ne tik lingvistiniai ar kultūriniai skirtumai, bet ir pasirinktas audiovizualinio vertimo būdas bei jo techniniai apribojimai“, – sako doc. J. Astrauskienė. Anot jos, šie apribojimai ypač išryškėja dubliaže, kuriame tekstas turi derėti ne tik su prasme, bet ir su vaizdu – veikėjų kalbėjimo trukme, judesiais ir ekrane matomais veiksmais.

Tai reiškia, kad vertimas dažnai negali būti pažodinis – tekstą tenka trumpinti, perstruktūruoti ar kitaip modifikuoti, kad jis derėtų su vaizdu. Tokiomis sąlygomis vertimas tampa nuolatiniu kompromiso tarp tikslumo ir sklandumo ieškojimu. Vienais atvejais šie pokyčiai yra neišvengiami, kitais – atsiranda erdvė kūrybai. Būtent šioje erdvėje, anot tyrėjos, gali atsirasti ir prasminių poslinkių: nuo subtilių niuansų iki reikšmingesnių veikėjų ar jų santykių interpretacijų.

Diplomų teikimo iškilmės VU Kauno fakulteto absolventams vyks 2026 m. birželio 19 d. 11.00 val. Kauno evangelikų liuteronų Šv. Trejybės bažnyčioje, Muitinės g. 8A, Kaune.

Renginį taip pat bus galima stebėti tiesiogiai VU Kauno fakulteto „YouTube“ kanale ir „Facebook“ paskyroje.

Absolventų tėveliams, artimiesiems, draugams ir dėstytojams šventės dieną 10.00–14.00 val. bus atviri fakulteto vidiniai kiemai.

Pasveikinti savo diplomantą (-ę) galėsite pasibaigus diplomų teikimo ceremonijai. Taip pat šią svarbią dieną kviečiame kartu su diplomantu (-e) nusifotografuoti prie Saulės laikrodžio arba VU sienelės Liepų kiemelyje.

Nedalyvausiantys šventėje diplomus galės atsiimti dekanate. Dėl diplomo atsiėmimo laiko vasaros metu prašome kreiptis į Studijų skyrių tel. +370 37 422 376 arba el. paštu .

Renginio metu bus filmuojama ir fotografuojama.

Programa 

11.00–12.00 val. diplomai teikiami:

- bakalauro nuolatinių studijų programų Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba), Audiovizualinis vertimas, Lietuvių filologija ir reklama bei Lietuvių filologija ir reklama: turinio kūrimas ir rinkodara absolventams;

- magistrantūros studijų programų Audiovizualinis vertimas, Lietuvių literatūra ir kūrybinis rašymas bei Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija absolventams.

13.00–14.00 val. diplomai teikiami:

- bakalauro nuolatinių studijų programų Ekonomika ir vadyba bei Finansų ir apskaitos taikomosios sistemos absolventams;

- magistrantūros studijų programų Marketingas ir pardavimų vadyba bei Tarptautinio verslo vadyba (anglų kalba) absolventams.

Lauksime Jūsų!

Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto doktorantė Domantė Vaišvylaitė gins disertaciją „Archetipas kaip jungtis tarp sąmonės ir pasąmonės Algirdo Landsbergio kūryboje“ filologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Gynimas vyks 2026 m. liepos 3 d. 13:00 val. Vilniaus universiteto Kauno fakultete J. Jablonskio auditorijoje. Adresas: Muitinės g. 14 (IV korpusas), Kaunas, Lietuva.

Disertacija rengta  2021–2026 m. Vilniaus universitete

Mokslinė vadovė– prof. dr. Gabija Bankauskaitė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Mokslinė konsultantė – dr. Giedrė Šmitienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: 

doc. dr. Žydronė Kolevinskienė  – tarybos pirmininkė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);

doc. dr. Eglė Keturakienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);

prof. dr. Dalia Kuizinienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);

prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);

doc. dr. Aurelija Mykolaitytė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos mokslo taryba.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir  ČIA