Foto Andrius Lindzius Labubu VU KnFMenininko Kasingo Lungo sukurtas Šiaurės miško elfo personažas „Labubu“ išgarsėjo 2019 m., kai Kinijos prekyboje pasirodė kaip pliušinis žaisliukas, išleistas bendrovės „Pop Mart“. 2025 m., pasitelkus reklaminius renginius ir nuomonės formuotojų dėmesį, jo populiarumas išaugo tiek, kad Jungtinėje Karalystėje prie parduotuvių formavosi įspūdingos eilės, o Lietuvoje pradėjo klestėti antrinė rinka ir prekyba padirbiniais. Šis fenomenas padėjo „Pop Mart“ iškilti tarp didžiausių šalies žaislų gamintojų ir kartu metė iššūkį tradiciniams ekonomikos modeliams, grindžiamiems racionalaus vartotojo samprata. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto doktorantė Gabija Stanislovaitytė atkreipia dėmesį, kad „Labubu“ sėkmė rodo augantį emocinių ryšių, socialinio statuso ir psichologinių veiksnių vaidmenį šiuolaikinėje ekonomikoje, kurioje prekės vertė dažnai apibrėžiama ne vien jos naudingumu ar kaina. Pasak jos, „Labubu“ pavertė žaislą savotiška ekonomikos mokslo inovacija, o šis reiškinys tampa svarbia pamoka ne tik verslui, bet ir visai visuomenei.

alis bunokas kauno fakultetas 2024 web2Paskelbti pagrindinio priėmimo į pirmosios pakopos studijas Vilniaus universitete (VU) rezultatai. Kvietimus studijuoti VU gavo beveik 4500 stojančiųjų, iš kurių virš 3600 valstybės finansuojamose vietose. Šiemet populiariausiomis studijų kryptimis išlieka socialiniai ir sveikatos mokslai, verslo ir viešoji vadyba, išaugo susidomėjimas ugdymo bei fiziniais mokslais.

Šiemet pagrindinio priėmimo etape pirmosios pakopos studijas VU daugiau studentų nei pernai. Kaip rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys, šiemet teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas bei studijų stipendijų vietas turi 19,1 tūkst. stojančiųjų, kai 2024 m. tokių buvo 17,2 tūkstančio. 11,4 tūkst. iš jų yra šių metų abiturientai.

VU final LK 286 x 204 pxVilniaus universitetas suteikia galimybę mokytis laisvai – klausytojo statusu.

Rinkis paskaitas Kauno fakultete >>

Klausytojas – tai asmuo, kuris sudaro sutartį su Vilniaus universitetu, siekdamas studijuoti  atskirus dalykus ar modulius iš vykdomų studijų programų.

Kam naudinga ši galimybė?

• Profesionalams ir smalsuoliams – kelias į naują kompetenciją, karjeros kryptį ar asmeninį augimą.
• Kitų aukštųjų mokyklų studentams – galimybė išplėsti savo žinių horizontus.
• Studentams, kurie negali tęsti studijų (dėl akademinių skolų) – tai būdas atsigriebti ir grįžti.
• Grįžusiems po dalinių studijų – būdas pasivyti programą.

studentai VU KnF webLietuvos aukštosios mokyklos neretai kritikuojamos dėl to, kad ką tik studijas baigusių specialistų kvalifikacija neatitinka realių darbo rinkos poreikių. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkė doc. Dovilė Balevičienė ir doktorantė Viltė Lubytė-Sinkevičienė teigia priešingai ir atkreipia dėmesį, kad mokslus neseniai baigusiems studentams pasireikšti dažnai trukdo klaidingas darbdavių požiūris ir ydinga darbo kultūra.

VU mokslininkės pastebi, kad jaunų specialistų turimos teorinės žinios dar gan dažnai lieka neišnaudotos. Tai gali lemti menkos ar pasenusios darbdavių vadybos žinios, informacijos apie teorinių modelių praktinį pritaikomumą stoka. Negalima atmesti ir žmogiškojo kriterijaus, kai sąmoningai vengiama didelių organizacinių pokyčių dėl jų sukeliamo streso, nes ir įsišakniję įprasti veiklos modeliai duoda rezultatus, o naujo specialisto siūlymams dar trūksta vadovo ir komandos pripažinimo.

2025.08.07 OPUS team group photo2025 m. rugpjūčio 25 d. baigiamas vykdyti EK finansuotas projektas OPUS - Open and Universal Science (nr. 101058471), kurio pagrindinis tikslas buvo sukurti mokslinių tyrimų / tyrėjų vertinimo reformos koordinavimo ir palaikymo priemones ir kuriame vienu iš 18 partnerių buvo VU Kauno fakultetas. Projekto dalyvių, ypač organizacijų, kurios pilotavo įvairias mokslo rezultatų vertinimo praktikas taikant atvirojo mokslo kriterijus, patirtis rodo, kad atvirojo mokslo dimensijos gali būti integruotos tiek mokslo  tyrimus vykdančių, tiek finansuojančių organizacijų kontekste.

VU KnF projektą vykdančios mokslininkės dr. Aurelija Novelskaitė ir dr. Raminta Pučėtaitė šiame projekte turėjo užduotį pasiūlyti pilotinėms organizacijoms rodiklius, kurie prisidėtų prie lyčių lygybės moksle užtikrinimo įgyvendinant atvirojo mokslo skatinimo procesus. Praktikoje tai nebuvo lengva, nes kiekviena organizacija turėjo skirtingą lyčių lygybės bei atvirojo mokslo politiką ir jų įgyvendinimo planus, skyrėsi savo veiklos specifika, ne visi partneriai norėjo integruoti šias dvi sritis, nors jos ir susijusios.