Kaip ir kasmet pavasarį Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas (VU KHF) organizuoja studentų ir dėstytojų išvykas į Lietuvos gimnazijas, kur ne tik susitinka su vyresniųjų klasių moksleiviais ir juos konsultuoja stojimo į aukštąsias mokyklas klausimais, bet ir dalyvauja jų rengiamose mokslinėse konferencijose.
Fakulteto atstovai – ekspertai moksleivių konferencijoje
Dar kovo mėnesį Kauno „Santaros“ gimnazijoje svečiavęsi fakulteto dėstytojai džiaugėsi moksleiviais ir juos ugdančiais mokytojais. Tuomet profesorė Loreta Ulvydienė akcentavo mokytojų gebėjimą atskleisti kiekvieno moksleivio talentus, o gimnazijos abiturientės Gabrielė ir Monika džiaugėsi dėstytojų vestomis pamokomis ir neįprasta diena mokykloje.
Fakulteto dėstytojai ekspertų teisėmis dalyvavo ir „Santaros“ gimnazijoje vykusioje Kauno apskrities Jaunųjų mokslininkų konferencijoje. Darbas joje balandžio 29 d. vyko septyniose sekcijose: lietuvių kalbos (VU KHF ekspertas lektorius daktaras Mindaugas Grigaitis), dviejose užsienio kalbų (VU KHF ekspertės: lektorė Giedrė Dubauskienė ir profesorė daktarė Tatjana Solomonik-Pankrašova), tiksliųjų mokslų (VU KHF ekspertas docentas daktaras Vytautas Rudžionis), gamtos mokslų (KTU doktorantas Paulius Grigaliūnas), socialinių mokslų (VU KHF docentas daktaras Donatas Pilinkus) ir menų bei etikos (ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentės).
Platūs mokinių moksliniai interesai
Pati populiariausia šiais metais buvo užsienio kalbų sekcija, sulaukusi daugiausia dalyvių. Anot lektorės Giedrės Dubauskienės, moksleiviai laisvai kalbėdami anglų kalba parodė aukštą šios kalbos žinių lygį. Įdomu, kad angliškai jie aptarinėjo įvairias disciplinas – nuo humanitarinių, socialinių iki gamtos mokslų. Moksleivis Viktoras Liukaitis iš Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos aptarė anglų ir lietuvių kalbų idiomų panašumus. To pačios gimnazijos moksleivė Rūta Stočkutė analizavo jaunimo prasto regėjimo problemą ir jos priežastis (rūkymą, dietas, saulės įtaką, stresą, miego trūkumą, retą mirksėjimą žiūrint televizorių, sėdint prie kompiuterio ar skaitant knygą, genus). Mokslinį pranešimą apie Izaoko Niutono biografiją skaitė „Santaros“ gimnazijos moksleivis Paulius Konopko.
Lektoriaus daktaro Mindaugo Grigaičio provokacinis klausimas, ar anglų kalbos populiarumas neužgožia mūsų gimtosios kalbos, vertė susimąstyti visus lietuvių kalbos sekcijos dalyvius. Šioje ilgiausiai dirbusioje sekcijoje „Santaros“ gimnazijos moksleivių grupė ieškojo praleisto laiko nuojautų Tautvydos Marcinkevičiūtės poezijos rinkinyje „Greitaeigis laiko liftas“. Į moralės pamatų paieškas Justino Marcinkevičiaus ir Oskaro Koršunovo „Katedroje“ leidosi „Santaros“ gimnazijos moksleivė Julija Daugėlaitė. Reklamą televizijoje tyrinėjo ir pastebėjimais socialinių mokslų sekcijoje dalijosi kita „Santaros“ gimnazijos moksleivė Justina Kilikauskaitė. Apie Lietuvos dainų šventes kaip lietuvių kultūros dalį, UNESCO pripažintą žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrą, dainų švenčių raidą kalbėjo Kauno „Varpo“ gimnazijos moksleivė Justina Steponaitytė. Jos teigimu, šiaip metais laukiama didžiausio per visą dainų švenčių istoriją dalyvių skaičiaus.
Tarpdalykiniai pranešimai mokinių konferencijoje
Tiksliųjų mokslų sekcijoje pranešimą skaitė jauniausias konferencijos dalyvis Vaižganto progimnazijos penktokas Arūnas Griškus, svajojantis būti matematiku arba sportininku. Jis pristatė kartu su kitais moksleiviais atliktą tyrimą „Virtuali matematinė kelionė po Lietuvos regioninius parkus su šeima“. Arūnas pristatė paties sukurtus matematikos uždavinius 5 klasei, savo tematika susijusius su Lietuvos regioniniais parkais.
Gamtos mokslų sekcijoje neabejotinai populiariausi buvo su vandeniu susiję tyrimai: tirtas Nemuno ir kitų vandens telkinių užterštumas, atliktas „Santaros“ gimnazijos bendruomenės geriamojo vandens tyrimas. Anot šios sekcijos eksperto doktoranto Pauliaus Grigaliūno, pagirtina, kad moksleiviai rinkosi gana sudėtingus tyrimus ir juos atliko ne tik mokyklose, bet ir specialiose laboratorijose. Menų ir etikos sekcijoje moksleiviai diskutavo aktualia patyčių mokykloje tema, demonstravo profesionalų teatro subtilybių išmanymą, aptarė mokslo ir religijos santykį.
Konferencija pasižymėjo temų įvairove, išsiskyrė pranešimų tarpdiscipliniškumu. Anglų kalba buvo aptarinėjami įvairių disciplinų tyrimai, parodyta, kaip matematikos mokslą galima pritaikyti informatikoje, chemijoje, istorijoje, geografijoje, skirtas didelis dėmesys sveikai gyvensenai, lietuvių kalbos ir literatūros problematikai, kultūrinėms ir net psichologinėms temoms. Vyresniųjų klasių moksleiviai ypač džiaugėsi galimybe pabendrauti su dėstytojais, išgirsti patarimų jų pirmiesiems moksliniams tyrimams.
Mokiniai domisi studijų galimybėmis
Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje fakulteto siūlomomis studijų galimybėmis domėjosi ne tik dvyliktokai, bet ir jaunesni moksleiviai – dešimtokai. Anot gimnazijos informacinio centro vedėjos, atsakingos už moksleivių karjeros ugdymą, Jolitos Arbačiauskienės, didelį norą susipažinti su universiteto siūlomomis programomis rodo jau ir aštuntų klasių moksleiviai. Apsilankiusiuosius gimnazijoje džiugino rimtas moksleivių požiūris į ateitį.
Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija buvo viena iš tų, kuriose studentai moksleiviams pristatė Europos centrinio banko organizuojamąinternetinį edukacinį žaidimą „Economia“. Žaidimas leidžia modeliuoti realias ekonominių procesų situacijas, o kiekvienas žaidžiantysis keisdamas palūkanų normą gali šiems procesams daryti įtaką. „Aktyvus moksleivių dalyvavimas žaidime rodo jaunosios kartos imlumą šiuolaikinėms technologijoms, pasiekti aukšti rezultatai žaidime liudija apie ekonominių dėsnių išmanymą ir greitą orientaciją,“ – džiaugiasi savo sėkmingu sumanymu docentas dr. Donatas Pilinkus, pakvietęs žaisti „Economia“ visus Lietuvos mokytojus ir mokinius.
Susitikę su moksleiviais studentai visada ne tik noriai pristatinėja studijų programas, bet ir pasakoja asmenines patirtis fakultete, atsako į moksleivių klausimus. Bendromis susitikimų nuotraukomis ir akimirkų įspūdžiais nuolat dalijamasi VU Kauno humanitarinio fakulteto „Facebook“ paskyroje.
Agnė Zakaravičiūtė