Nuo 2017 metų šalies kino ekranuose rodomo Donato Ulvydo filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ kūrėjai norėjo kuo daugiau žmonių supažindinti su filme vaizduojamu neramiu Lietuvos istorijos laikotarpiu ir bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) audiovizualinio vertimo specialistais sukūrė tokį produktą, kuriuo mėgautis gali ir klausos negalią turintys žiūrovai, ir ne tik lietuviai.
VU Kauno fakulteto studijų programos Audiovizualinis vertimas dėstytojų ir studentų pastangomis šis įtemptu siužetu ir puikia aktorių vaidyba žiūrovus į Lietuvos istorijos sūkurį įtraukiantis filmas išverstas į rusų ir vokiečių kalbas, taip pat parengti subtitrai kurtiesiems ir neprigirdintiesiems (SKN).
Filmo kūrėjai įvertino VU KnF audiovizualinio vertimo specialistų išskirtinę įžvalgą audio diskursui ir vizualinei informacijai
Filmo režisierių Donatą Ulvydą džiugina filmo pasisekimas ir jo kūrėjų lūkesčius pateisinęs rezultatas. Pasak režisieriaus, kurti filmą pagal istorinę medžiagą yra labai atsakinga: „šio filmo scenarijus yra tikrų įvykių ir detalių rinkinys, apjungtas į neegzistuojančią siužetinę liniją. Tiek įvykiai, tiek personažų prototipai yra realūs (arba iš dalies) ir jų istorijos mus labai įkvėpė ir palaikė kokybės standartą“.
Džiaugdamasis filmo pripažinimu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, režisierius sako, kad yra patenkintas VU KnF audiovizualinio vertimo specialistų atliktu darbu. Pasak Donato Ulvydo, žiūrovų atsakas rodo, kad tai buvo sėkmingas vertimo projektas: „žiūrovai puikiai priėmė filmą. Suprato tematiką, dramą, mintį. Viską.“ D. Ulvydo nuomone, kino kalbos vertimas skiriasi nuo literatūros vertimo: „kino vertimas negali turėti jokios interpretacijos. Tai turi būti itin tikslus pasakymas to, ką pasako herojus. Juk kartais tenka paieškoti, kaip teisingai išversti ne tik išgirstą žodį, bet ir intonacijoje arba žvilgsnyje perteiktą potekstę. Todėl vertimas yra labai sudėtingas darbas ne tik su tekstu, bet ir su vaizdu.“ Būtent tokios, išskirtinės įžvalgos ne tik pačiam audio diskursui, bet ir vizualinei informacijai Vilniaus universitete Kaune mokosi Audiovizualinio vertimo bakalauro ir magistro studijų programų studentai, kurie taip pat buvo įtraukti į šio filmo vertimo procesą.
Filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ pritaikymo sulaukė ir žmonės su negalia. Režisierius D.Ulvydas sako, kad iniciatyvą parodė SKN srities specialistai – idėja filmą pritaikyti žmonėms su klausos ir regos negalia buvo VU KnF Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto profesorės dr. Loretos Ulvydienės pasiūlymas. Režisieriaus nuomone, „socialiai reikšmingos iniciatyvos visada būna išgirstos ir puikūs bendro darbo rengiant filmo subtitrus rezultai įrodo, kad filmas reikalingas ne tik kūrėjams, bet ir kitų profesijų atstovams“.
Kokybiškas vertimas – lemtingas istorinį laikotarpį atskleidžiančio filmo sklaidai po pasaulį
Plačiai nuskambėjusio kino filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ režisierius Donatas Ulvydas ir teologijos mokslų daktaras vyskupas Kęstutis Kėvalas prieš kiek daugiau nei metus (2017 m. kovo 15 d.) viešėjo Vilniaus universiteto Kauno fakultete, kur su gausiai susirinkusia akademine bendruomene diskutavo apie laisvę, tikėjimą, viltį ir identiteto paieškas. Pasak profesorės dr. Loretos Ulvydienės, būtent ši filmo peržiūra drauge su jo kūrėju tapo inspiracija įgyvendinti audiovizualinio vertimo (AVV) projektą. „Didžiulis VU KnF bendruomenės narių ir visuomenės susidomėjimas paskatino vystyti bendradarbiavimą su režisieriumi ir realiai prisidėti prie istorinę atmintį puoselėjančios veiklos, kad žinia apie Lietuvą, jos kovą už laisvę ir Romo Kalantos auką būtų kuo plačiau skleidžiama po pasaulį. VU Kauno fakultete sėkmingai įgyvendinamos pirmosios ir antrosios pakopos Audiovizualinio vertimo studijos, todėl pasiryžome filmą išversti į vokiečių ir rusų kalbas, taip pat pritaikyti jį žmonėms su klausos ir regos negalia,“ - pasakoja profesorė L. Ulvydienė, kurios iniciatyva režisierius ir apsilankė VU Kaune.
VU KnF profesorė žavisi prie projekto prisidėjusių kolegų – prof. dr. Hans Harry Droessiger, dr. Ingos Bartkuvienės ir dr. Alos Diomidovos – entuziazmu imtis šio projekto, tačiau iš visų filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ audiovizualinio vertimo projekto dalyvių, labiausiai išskiria VU KnF studentus. „Audiovizualinio vertimo programos antrosios pakopos studentės Dovilė Hofmanaitė ir Simona Žukauskaitė pritaikė filmą neprigirdintiesiems ir kurtiesiems. Šios magistrantės dar bakalauro projektuose gilinosi į subtitravimo neprigirdintiesiems subtilybes ir vadovaujamos fakulteto audiovizualinio vertimo dėstytojų pirmosios Lietuvoje ėmėsi tokio pobūdžio darbų,“ - studenčių gebėjimais didžiuojasi prof. dr. L. Ulvydienė. Vertindama projektą, ji pabrėžia, kad rezultatas pranoko lūkesčius ir dėkoja galutines redakcijas atlikusiems kolegoms, bendradarbiavusiems su režisieriumi ir filmo prodiusere.
„Filmas vis dar keliauja po pasaulį ir mes jį galime pristatyti su tos šalies, kurioje jis rodomas, kalbos subtitrais,“ - kokybišku VU Kauno fakulteto audiovizualinio vertimo dėstytojų ir studentų atliktu „Emilijos iš Laisvės alėjos“ vertimu džiaugiasi filmo prodiuserė Živilė Gallego. Pasak jos, „vertimas yra labai svarbus ir visi niuansai reikšmingi. Ypatingai tuo atveju, kai filmas kalba apie istorinį laikotarpį, neteisinga teksto interpretacija gali nulemti siužeto prasmę.“
Apie filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ vertimo užkulisius – iš studentų lūpų
Projekte dalyvavusios VU Kauno fakulteto Anglų ir rusų kalbų bei Audiovizualinio vertimo programų studentės pripažįsta, kad problemų išties buvo, tačiau mano, kad pasidalinusios tekstą su iškilusiais sunkumais jos susitvarkė sėkmingai. Pasak Guodos Krencevičiūtės, „buvo sudėtinga rasti tam tikrų lietuvių kalboje vartojamų šnekamosios kalbos žodžių, frazeologizmų ir vaizdingų žodžių, slengo atitikmenis (pvz., „prileisti į kelnes“, „pieška“ ir kt.) vokiškai. Versti slengą tikrai nelengva, kaip ir ieškoti atitikmenų, kurie turėtų tokį patį emocinį ir prasminį atspalvį vokiečių kalboje. Tuo labiau, kad filmo scenarijaus kalba buvo meniška, pakylėta ir reikėjo stengtis jos pernelyg nesupaprastiti.“
Filmo daugiakalbiškumas buvo dar vienas iššūkis jaunosioms vertėjoms. „Tokie daugiakalbiai filmai ugdo budrumą, nes iškart tenka galvoti keliomis kalbomis. Nebuvo taip lengva, kaip kad verčiant filmą, kuriame naudojama tik viena kalba. Tekdavo greitai „persijungti‘‘ į kitą kalbą, o tai ne visada įvyksta taip lengvai ir greitai, kaip norėtųsi,” - pasakoja Ieva Staugaitytė. Paklaustos, ką jos asmeniškai įgijo dalyvaudamos šiame projekte, merginos sako, kad kiekviena tokio pobūdžio patirtis yra naudinga ir praplečia akiratį, skatina mąstyti ir ieškoti problemų sprendimo būdų. Be to, pasak Ievos, ji buvo nustebinta po šio vertimo supratusi, kad „bendra istorija tikrai palieka pėdsakų, kurių taip lengvai neištrinsi – kartais rusų kalba gali mums būti artimesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: išsireiškimai, kalbos kultūra, žodžių išsidėstymas sakinyje...“
Sudėtingą užduotį – pritaikyti filmą kurtiesiems ir neprigirdintiesiems – įveikė VU KnF audiovizualinio vertimo magistro studijų programos studentės Dovilė Hofmanaitė ir Simona Žukauskaitė. „Lietuvoje neturime daug audiovizualinės produkcijos su subtitrais kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, todėl norisi tikėti, kad ne tik filmo turinys, bet ir jo prieinamumas pritrauks ir šiuos žiūrovus,“ - teigia Dovilė Hofmanaitė. Ruošdamos filmo subtitravimui tekstą ir garsų aprašymą merginos užtruko kelis mėnesius, daug diskutavo tarpusavyje ir sako, kad aprašyti garsus buvo pati sunkiausia užduotis. Teko pasukti galvą ir dėl rusiško teksto bei veikėjų įvardijimo, kai reikėjo nurodyti veikėją, epizodo metu nematomą ekrane, bet stovintį tarp kitų aktorių, kaip ir jis, neturinčių vardų. Veikėjų spalvinio žymėjimo variantą magistrantės atmetė ir nematomus veikėjus įvardijo. Pasak merginų, nelengva buvo subtitruoti ir filme atliekamą instrumentinę muziką bei dainas. „Idealiu atveju subtitruose kurtiesiems ir neprigirdintiesiems derėtų pažymėti dainos pavadinimą ir atlikėją, o po to ir dainos žodžius, tačiau dėl laiko stokos ne visada pavyksta tą padaryti, nes tokio pobūdžio subtitrai yra įterpiami tarp dialogų, todėl vertimui lieka itin mažas laiko tarpas,“- sako Dovilė.
Visi VU Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo studijų programos atstovai didžiuojasi, kad savo žiniomis ir gebėjimais prisidėjo prie filmo „Emilija iš Laisvė alėjos“, kuriame Lietuvos istorija perteikiama ir moderniais audiovizualinio vertimo būdais, sklaidos Lietuvoje ir už jos ribų.
VU Kauno fakulteto
audiovizualinio vertimo IV k. studentai:
Smiltė Merkevičiūtė,
Monika Malinauskienė,
Ignas Ivaškevičius
Nuotraukos – iš asmeninio prof. dr. Loretos Ulvydienės archyvo.