Aktualijos

Vivek Nagpaul pristatys išsamias įžvalgas apie tarptautinių studentų motyvavimo bei kūrybiškumo skatinimo metodus. Savo pranešime jis remsis plačia tarpkultūrine patirtimi – yra studijavęs Nyderlanduose, Ispanijoje ir Švedijoje, o nuo 2002 metų sėkmingai dirba su daugiau nei penkiasdešimties tautybių studentais iš Europos, Azijos ir Amerikos. Pranešėjas analizuos pedagogines strategijas, leidžiančias veiksmingai ugdyti studentus iš skirtingų kultūrinių kontekstų, ypatingą dėmesį skirdamas Indijos, Nyderlandų ir Pietų Amerikos švietimo aplinkoms.

Paskaita vyks balandžio 30 dieną 11.00 val. VeGa auditorijoje. 

Renginį organizuoja Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto doc. dr. Raminta Pučėtaitė

Daugiau apie Vivek Nagpaul.pdf

Miestų ir regionų ekonomikos paskaitoje Ekonomikos ir vadybos bakalaurams Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna papasakos, kaip sekėsi plėtoti kultūros ir meno kūrybines iniciatyvas, kultūros prieinamumą, atskleisti Kaišiadorių miesto savitumą ir auginti žinomumą.

Paskaita vyks balandžio 30 dieną 13.45 val. X auditorijoje.

Projektas „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“ kvietė pažinti šio krašto kultūrinę įvairovę. Kaišiadorys – kultūrų sankirta, esanti tarp keturių istorinių sostinių, be aiškios etnografinės tapatybės, bet su išskirtine istorine ir urbanistine aplinka. Siekta, kad 2024 m. apie šį miestą išgirstų visa Lietuva.
Projektą „Lietuvos kultūros sostinė“ įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tęsdama projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ idėją ir siekdama skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą, meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą.

Paskaitoje kviečiame aktyviai dalyvauti VU KnF studentus ir plačiąją visuomenę.

Renginį organizuoja Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto prof. dr. Asta Mikalauskienė.

Renginio metu filmuojama ir fotografuojama. Dalyvavimas renginyje reiškia ir jūsų sutikimą būti matomiems renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti talpinami soc. tinkluose ar žiniasklaidos priemonėse.

„Asmeniniai duomenys šiandien – tai skaitmeninės ekonomikos variklis. Jie leidžia kurti suasmenintas patirtis, taiklesnę reklamą ir efektyvesnį verslą. Bet kartu kyla klausimai: kur baigiasi patogumas ir prasideda kišimasis į privatumą? Ką iš tikrųjų žinome apie duomenų rinkimą, naudojimą ir saugumą?“ – skelbė renginio organizatoriai, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) Kauno skyriaus tarybos nariai diskusijai su marketingo specialistais pakvietę Vilniaus universiteto dėstytojus ir mokslininkus.

„Džiaugiamės, kad LiMA taip natūraliai stiprina ryšius su akademine bendruomene. Sparčiai tobulėjant technologijoms ir gausėjant informacijos, marketingo profesionalų gretoms tampa vis svarbiau įgyti kuo patikimesnę informaciją, dalintis patirtimis ir atradimais. Tikime, kad diskusijų klubo formatas leidžia greičiausiai atrasti sąsajas tarp mokslininkų įžvalgų ir praktikoje sutinkamų situacijų“, – sakė LiMA Kauno skyriaus tarybos narė, KTU docentė Rimantė Hopenienė.

Temos aktualumas tik auga

„Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) duomenimis, nuo 2023 metų iki 2024 metų paveiktų duomenų subjektų skaičius padidėjo beveik 3 kartus ir perkopė milijoną. Dažniausi iš jų buvo konfidencialumo pažeidimai ir sudarė net 87 proc. visų įvykusių incidentų. VDAI išanalizavo, kad net 52 proc. visų 2024 metų incidentų įvyko dėl žmogaus klaidos“, – skatindama diskusiją teigė renginio moderatorė Jorė Bendinskaitė, INFOBALT atstovė, VU KnF bakalauro studijų programos alumnė ir LiMA narė.

Diskusijoje susijungė trys perspektyvos – teisė, informacinės technologijos ir rinkodara. Kalbėta apie duomenų apsaugą, dirbtinio intelekto įtaką, ES teisės aktus, kibernetinį saugumą ir tai, kaip etiškai kurti pasitikėjimu grįstus santykius su vartotojais skaitmeninėje erdvėje.

Informacija – naujieji skaitmeniniai aukso grynuoliai

„Skaitmeninės platformos renka duomenis, kad galėtų teikti suasmenintas paslaugas, pavyzdžiui, rodyti atitinkamas reklamas, siūlyti aktualius produktus ar pritaikyti vartotojo patirtį bei kitus panašius tikslus. Kaip šie duomenys renkami ir kokiais būdais mes juos patys atiduodame? Pranešime aptarsime skaitmeninės higienos svarbą, dirbtinio intelekto įtaką mūsų privatumui ir kalbėsime apie kibernetinio saugumo prevencijos galimybes“, – savo pranešime sakė Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja asist. dr. Renata Danielienė, „CyberAgent“ projekto koordinatorė.

Kibernetinis saugumas ES ir Lietuvoje: nauja teisinė realybė verslui

„Kibernetinis saugumas – vienas pagrindinių ES 2020–2025 m. prioritetų, todėl pastaraisiais metais ES priimti net keli reikšmingi teisės aktai, kurie atsispindi ir pasikeitusioje Lietuvos teisinėje bazėje. Renginio metu aptarsime svarbiausius kibernetinį saugumą reglamentuojančius teisės aktus, iš jų kylančias verslo pareigas bei atsakomybę už jų pažeidimus“, – pristatydama savo temą akcentavo dr. Miglė Žukauskaitė-Tatorė, technologijų ir reguliavimo teisininkė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vyr. lektorė, NORD SECURITY vadovaujanti produkto teisininkė.

Matomas, bet saugus: kaip išlaikyti klientų pasitikėjimą skaitmeninės rinkodaros pasaulyje

Klausimą, kaip išlikti matomu, bet saugiu, išlaikant klientų pasitikėjimą skaitmeninės rinkodaros pasaulyje, kėlė skaitmeninę rinkodarą, pardavimų valdymą bei rizikos valdymą Vilniaus universitete Kauno fakultete dėstantis Martynas Radzevičius.

Pasak jo, skaitmeninė rinkodara šiandien remiasi duomenimis – kuo daugiau žinome apie vartotoją, tuo efektyviau galime jį pasiekti. Tačiau kur baigiasi vertinga personalizacija ir prasideda nepageidaujamas sekimas? Pranešime nagrinėta, kaip skaitmeninės reklamos įrankiai veikia pasitikėjimą prekės ženklu. Ką vartotojai iš tikrųjų galvoja apie duomenų naudojimą? Kaip skaidrumas, pasirinkimo galimybės ir vertės mainai prisideda prie lojalumo? Aptarti „ethics by design“ principai, augančios duomenų rinkodaros kultūros reikšmė ir įtaka bei tai, kaip net maži pasirinkimai (pvz., slapukų pranešimai) gali kurti arba griauti pasitikėjimą prekės ženklu.

Svečiai taip pat buvo pakviesti į ekskursiją po VU Kauno fakultetą „Saulės laikrodžio šešėlyje: Kaunas, kurio dar nepažįstate“, kurią vedė VU KnF komunikacijos specialistė Inga Vaitkevičiūtė.

Renginio organizatorius: Lietuvos marketingo asociacija (LiMA). Tai 20 metų veikianti ne pelno siekianti organizacija, orientuota į marketingo profesijos stiprinimą ir marketingo bendruomenės būrimą Lietuvoje. Šiuo metu LiMA vienija daugiau nei 1300 fizinių ir juridinių narių bendruomenę.

Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakultete balandžio 15 d. vyko simuliacinis pavasario žaidimas „Business Builders“, organizuotas kartu su socialiniais partneriais UAB „SAP Lietuva“ ir UAB „Girteka Group“. Renginys subūrė studentus, norinčius išbandyti savo jėgas verslo sprendimų priėmimo srityje, sprendžiant duomenų analitikos ir vizualizavimo užduotis bei varžantis dėl pagrindinio prizo – belaidės kolonėlės „Beats Pill“, kurį įsteigė socialinis partneris UAB „SAP Lietuva“.

Renginį atidarė VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytoja prof. dr. Dalia Krikščiūnienė kartu su UAB „SAP Lietuva“ atstove Renata Kasakaite, atsakinga už partnerystę su universitetais, ir UAB „Girteka Group“ planavimo ir analizės skyriaus vadovu Ugniumi Mačiu.

11 m. „ACME Film“ dirbanti marketingo projektų vadovė Lina Naktinė džiaugiasi atradusi vietą, kur gali nuolat save išbandyti, augti ir kurti. Šioje įmonėje ji įsidarbino vos baigusi Kultūros vadybos bakalauro studijas Vilniaus universitete Kauno fakultete, nes žinojo, ko siekia. Karjeros kelionė nuo Marketingo asistentės pozicijos iki Marketingo projektų vadovės bei vienos iš penkių didžiųjų Holivudo filmų studijų „SONY Pictures Entertainment“ atstovės Lietuvoje pareigų buvo ilga, tačiau lydima tų pačių vertybių: kūrybiškumo, pastangų komunikuoti tikslingai ir siekio nuolat jausti rinkos pulsą.

„Dabar ypatingai džiugina galimybė dirbti su didelio žinomumo filmų franšizėmis, kaip „Spider-man“, „Hunger Games“, „Garfield“, „John Wick“, „Paddington“, „Venom“ ir pan. Dirbant su mažesniais filmais, tekdavo stengtis įsiūlyti partneriams filmus, tačiau dabar jie neretai kreipiasi patys ir derybose dažniau tenka pabūti galios pozicijoje, kas visada yra labai įdomu. Be to, didesni filmai turi ir didesnius reklaminius biudžetus, kurie atveria daugiau galimybių bei nestandartinių kūrybinių sprendimų komunikacijoje“, – pasakoja Lina apie šiandienio darbo ypatybes ir prisipažįsta, kad nuo pat pradžių ją labiausiai džiugina galimybė kurti.