Aktualijos

Šiais metais Lietuvos auditorių bendruomenė (LAR) mini 30-ąsias nepriklausomo audito profesijos pripažinimo Lietuvoje metines ir 25-erių metų Lietuvos auditorių rūmų įkūrimo sukaktį. Audito bendruomenė pažymėjo šias progas jubiliejinėje konferencijoje „30 metų pasitikėjimo: LAR kelias ir ateities iššūkiai“. Vilniaus universiteto Kauno fakultetui renginyje atstovavo VU KnF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytojos prof. dr. Kristina Rudžionienė ir asist. dr. Agnė Bužinskienė.

„Auditorius – aukščiausio lygio ekspertas, kuris ne tik renka įrodymus, bet ir vertina jų kontekstą, analizuoja sąsajas ir priima unikalų profesinį sprendimą, tinkamą konkrečioms aplinkybėms. Didėjantis pasitikėjimas technologijomis ir tuo pačiu jų sukuriamos rizikos, suteikia dar didesnę svarbą auditoriaus profesiniam skepticizmui - tai įdomus, tačiau reikalaujantis nuolatinės saviugdos procesas“, – sveikinimo kalboje sakė LAR prezidentė Vaida Kačergienė.

Vilniaus universiteto Kauno fakultete (VU KnF) pradėtas įgyvendinti trejus metus truksiantis Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas Lituanistikos programos projektas „Alternatyvios muzikos festivaliai Lietuvoje nuo sovietmečio iki šių dienų: tapatybės tyrimai ir kultūros artefaktų skaitmeninimas“ (Nr. S-LISm-25-21). Tyrėjai analizuos iki šiol išsamiau netyrinėtą Lietuvos jaunimo alternatyvios muzikos festivalių reiškinį, pasižymintį subkultūrinės kūrybos įvairove, taip pat – beveik keturis dešimtmečius trunkančią festivalių raidą, padėjusią formuotis dalyvių pasaulėžiūrai ir bendruomeninėms vertybėms.

Pokyčių ir pasikartojančių ekonominių, socialinių bei geopolitinių krizių amžiuje kultūros ir kūrybos sritys susiduria su augančiu spaudimu paklusti rinkos logikai: kurti, konkuruoti, eksportuoti. Neretu atveju tai reikalauja paaukoti tvarumą, lygybę ir bendradarbiavimą. Tačiau atsiveria ir dar neregėtos galimybės saviraiškai.

Laisvai samdoma politikos tyrimų, vertinimo, bendradarbiavimo ir plėtros ekspertė dr. Cristina Farinha savo karjerą skyrė kultūros vaidmens valdymo, plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo temoms. Remdamasi patirtimi Europoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir JAV, ji jungia mokslinius tyrimus, praktiką ir politikos formavimą kultūros, paveldo bei kūrybinės ekonomikos srityse. 16-ojoje tarptautinėje konferencijoje „Kūrybiškumas ir kultūra“ (CC2025) dr. C. Farinha pristatys pranešimą „Kultūrinis bendradarbiavimas neramiais laikais“, kuriame kvies persvarstyti nusistovėjusius bendradarbiavimo modelius ir pasiūlys sistemas, grindžiamas teisingumu, abipusiškumu bei tvarumu. Aptardama kultūrinio judumo, mainų ir valdymo iššūkius bei galimybes, ji inicijuoja aktualų dialogą apie tai, kaip kultūros veikėjai ir institucijos gali prisitaikyti bei klestėti neramiais laikais, neapleisdami savo esminės misijos – būti socialinių ryšių ir inovacijų kūrėjais.

Rugsėjo 30 d., antradienį, 11.15 val. Liepų kiemelyje Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bendruomenės nariai, studentai ir visi norintieji kviečiami dalyvauti tarptautinei vertėjų dienai skirtame renginyje „Pabandyk versti lietuvių kalbą“.

Audiovizualinio vertimo programos studentai kartu su dėstytoja doc. dr. Jurgita Kerevičiene pakvies įveikti specialiai šiai progai parengtus vertimo iššūkius. Čia galėsite patys pasitikrinti, kiek kūrybiškumo ir išradingumo reikia verčiant šmaikščius lietuvių tarmių posakius į bendrinę lietuvių kalbą. Kiekvienam sudalyvavusiam – dovana ir puodelis geros nuotaikos!

Tą pačią dieną 17.00 val. kviečiame į režisieriaus Igno Miškinio filmą „Pietinia kronikas“. Režisierius Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bendruomenei dovanoja  filmo peržiūrą, kuri vyks prof. V. Gronsko auditorijoje.

Ateikite ir kartu paminėkime vertėjų profesijos svarbą, pasidžiaukime lietuvių kalbos kūrybiškumu bei pasisemkime įkvėpimo iš lietuviško kino!

Technologijų specialistai pabrėžia, kad ChatGPT ir kiti dirbtinio intelekto (DI) modeliai vis dar tiksliau bei efektyviau veikia užduotis pateikus anglų kalba, o sugeneruotuose lietuvių kalbos tekstuose vis dar galima pastebėti klaidų net ir nesant šios srities specialistu. Siekiant pokyčių Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos bei Filologijos fakultetų mokslininkai jau beveik dešimtmetį įgyvendina VU informatikų inicijuotą projektą LIEPA. Šiuo metu vykdomame projekto etape, kurio tikslas – surinkti 5 000 valandų įrašų skaitytinės šnekos stiliumi, aktyviai dalyvauja ir VU Kauno fakulteto filologės: bakalauro studijų programos Lietuvių filologija ir reklama trečiakursė Austėja Simonaitytė, magistrantūros programos Viešojo diskurso lingvistika absolventės Karolina Vyšniauskaitė, Ligita Čeponytė ir Aura Naimavičiūtė bei Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto doktorantė Monika Stankienė.

Projekte įdarbintos ekspertėmis jos kasdien klausosi įrašytų sakinių ir, vadovaudamosi parengtomis gairėmis, sprendžia, ar įrašai tinkami garsynui. Filologėms didžiausią džiaugsmą kelia tai, kad projekte siekiama kuo platesnės įvairovės – nuo skirtingų balsų tembro iki įvairių regionų atstovų kalbos. Pasak jų, toks darbas reikalauja atidumo ir susikaupimo, tačiau motyvuoja įvairovė ir, svarbiausia, veiklos prasmingumas.