Mokslinės stažuotės projektas „Dalyvavimas mokslinėje stažuotėje tarptautinėje kompanijoje”

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-14-0053

Projekto tikslas – kelti bendrąsias ir specialiąsias mokslininko-dėstytojo kompetencijas, atliekant mokslinę stažuotę tarptautinėje holdingo kompanijoje "LOILNEFTEKHIM".

Numatyti projekto tikslai:

  1. Informacijos rinkimas. Būtų sukaupta ir panaudota informacija ruošiamai monografijai, kurioje numatytas atskiras skyrius apie organizacijos darnumą, organizacinę kultūrą bei įmonių socialinę atsakomybę tarpkultūrinėje erdvėje.
  2. Profesinių kompetencijų stiprinimas. Naujai ruošiamas dalykas magistarantūros studijų programai "Transnacionalinių korporacijų socialinė atsakomybė" (lietuvių ir anglų kalbomis) reikalauja ne tik teorinių žinių, tačiau ir praktinių įgūdžių tam, kad teisingai ir ne vienapusiškai perteikti transnacionalinių korporacijų veiklą bei transnacionalinių korporacijų socialinės atsakomybės poveikį socialinio poveikio grandinėje, naudojant pagrindinius organizacijų socialinės atsakomybės modelius, analizuojant organizacijų veiklos rezultatus, pasitelkiant asmenines analitines, komunikacines, socialines bei savianalizės kompetencijas.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-14-0053) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

www.esinvesticijos.lt

vu 440  lt es

Regioninių variantų ir tariamosios bendrinės kalbos (kvazistandarto) sklaida XXI amžiaus pradžioje: percepcinis tyrimas

Eil. nr.

Projekto rekvizitai

 Privalomi atsakymai

1.

Projekto pavadinimas

Regioninių variantų ir tariamosios bendrinės kalbos (kvazistandarto) sklaida XXI amžiaus pradžioje: percepcinis tyrimas

2.

Projekto mokslo sritis

Humanitariniai mokslai

3.

Projekto statusas

Vykdomas

4.

Projekto pradžia

2017 06

5.

Projekto pabaiga

2019 12

6.

Vykdančioji institucija

Vilniaus universitetas

7.

Universiteto šakinis padalinys, kuris dalyvaujaprojekte

Lietuvių filologijos katedra

8.

Projekto partneriai

 

9.

Projekto vadovas ir dalyviai Vilniaus universitete/padalinyje

Prof. dr. Daiva Aliūkaitė

10.

Finansavimo šaltinis

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

11.

Projekto biudžetas

2017 m. – 11,1 tūkst. Eur; 2018 m. – 15,9 tūkst. Eur; 2019 m. – 16,5 tūkst. Eur

12.

Trumpas projekto aprašymas

Projekto veiklų planas

Tyrimo tikslas – taikant perceptyviosios dialektologijos principus, tirti paprastųjų kalbos bendruomenės narių percepcinę kompetenciją.

 

Tyrimo objektas – percepcinė variantų kategorizacija, t. y. kaip naujųjų tarminių darinių požymiai, jų lingvistinė vertė ir bruožai susiję su  tariamosios bendrinės kalbos (kvazistandarto) vaizdiniu ir jo paplitimu visuomenėje.

 

Projektą sudaro 3 pagrindinės dalys: metodologinė, empirinio tyrimo ir duomenų analizės.

Metodologinės projekto dalies pagrindinis tikslas – sukurti percepcinės kompetencijos tyrimo modelį, vadovaujantis perceptyviosios dialektologijos metodologine platforma.

Šis etapas kelianaris: a) bendrosios tyrimo koncepcijos parengimas; b) tekstų-stimulų atranka (tekstų arealinė atranka; kritinė analizė tarmiškumo laipsnio požiūriu; teksto-stimulo autoriaus sociodemografinių charakteristikų požiūriu, kt.), c) rengimas percepcinėms užduotims (kritinė analizė diskurso požiūriu; teksto-stimulo techninė parengtis); d) tekstų-stimulų percepcijos ir vertės (plg. artumas bk; taisyklingumas ir kt.) kriterijų nustatymo užduočių rengimas; e) variantų percepcijos tyrimo punktų nustatymas ir pagrindimas; f) variantų percepcijos tyrimo dalyvių atranka ir imtis.

Empirinio tyrimo etapas yra dvinaris: a) tekstų-stimulų percepcijos tyrimas numatytuose punktuose Lietuvos regionuose ir didmiesčiuose, b) medžiagos apdorojimas ir sisteminimas. Numatoma sukaupti ne mažiau kaip 600 tiriamosios medžiagos komplektų. Pridurtina, kad pirmiausia numatoma atlikti žvalgomąjį tekstų-stimulų percepcijos tyrimą. 

Pagrindinis tiriamosios projekto dalies tikslas – tirti paprastųjų kalbos bendruomenės narių percepcinę kompetenciją. Tiriant tekstų-stimulų identifikavimo ir vertinimo duomenis, paaiškės, kaip naujųjų tarminių darinių požymiai, jų lingvistinė vertė ir bruožų relevantiškumas susiję su  tariamosios bendrinės kalbos (kvazistandarto) vaizdinio paplitimu visuomenėje.

13.

Trumpas rezultatų aprašymas (pagal darbų planą)

Pasiekti svarbiausi moksliniai rezultatai:

  1. parengtas percepcinės kompetencijos tyrimo modelis;
  2. nustatyti naujųjų tarminių darinių (geolektų, regiolektų) požymiai, kurie lemia (gali lemti) tariamosios bendrinės kalbos vaizdinius (t. y. klaidingus bk vaizdinius);
  3. identifikuoti panašiausi į bk paprastojo kalbos bendruomenės nario požiūriu naujieji tarminiai dariniai (geolektai ir regiolektai).

 Mokslinė produkcija ir viešinimo formos

Moksliniai straipsniai

Aliūkaitė, D., 2019. Objektyvusis tarmiškumas: požymiai ir vertė, Respectus Philologicus 35 (40), 63–91. Prieiga: https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12717;

Aliūkaitė, D., Mikulėnienė, D. 2019. Paprastojo kalbos bendruomenės nario naratyvas: kaip (su)kuriamas vietos tarmiškumas, Lietuvių kalba 13, 2019 [1–22]. Prieiga: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/291;

Geržotaitė, L. 2019. Jaunųjų vakarų aukštaičių kauniškių kalbinės gimtinės vaizdiniai: Kauno, Jurbarko, Šakių, Marijampolės kalbinis (ne)giminiškumas, Bendrinė kalba 92, [1–25]. Prieiga: http://www.bendrinekalba.lt/?92;

Mikulėnienė, D., 2019. Tarminių bruožų nomenklatūra ir jų vertė: nuo tarminių bruožų prie tarmiškumo žymenų, Respectus Philologicus 35 (40), 51–62. Prieiga: https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12716;

Geržotaitė, L., 2018.  Šiaulių jaunuolių kalbinė gimtinė mentaliniuose žemėlapiuose, Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 5, sud. R. Bakšienė, N. Morozova, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 76–101;

Kardelytė-Grinevičienė, D. 2018. Kvazistandarto variantas: jaunosios kartos aukštaitiškojo arealo atstovų požiūris,  Lietuvių kalba 12, [1–12]. Prieiga: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/255/191.

 

Moksliniai pranešimai

2018 m.

1.     Aliūkaitė, D. „Vertybiniai dėmenys tarmės ir bendrinės kalbos konceptuose“. Perskaitytas tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir Prano Skardžiaus 120-osioms gimimo metinėms, „Tauta ir tapatybė kalboje“ 2018 m. gegužės 25–27 d. (Nida). Tezių prieiga: http://baltnexus.lt/uploads/2018%20m./geguze-2018/Skardziaus%20konferencijos_tezes_2018.pdf;

2.     Aliūkaitė, D. „Žemaitiškasis ir aukštaitiškasis tarmiškumas: estetinės vertės skirtys“. Perskaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Baltų kalbos ir kultūros 4“ 2018 m. birželio 15–16 d. (Klaipėdos universitetas). Konferencijos programa: https://www.ku.lt/wp-content/uploads/2018/06/1.-BKK-2018-konferecnijos-programa-plakatas-2018-06-05.pdf;

3.     Aliūkaitė, D. “Objective and Subjective Dialecticity or Qualifications of Regional Language Variations in Lithuania from the Perspective of Perceptual Dialectology”. Perskaitytas IX tarptautiniame Dialektologijos ir geolingvistikos kongrese 2018 m. liepos 23–27 d. (Vilnius, LKI, VU). Tezių prieiga: http://site-562356.mozfiles.com/files/562356/SIDG_ABSTRACTS_2018_JULY-2.pdf;

4.     Aliūkaitė, D. „Taisyklingos kalbos bruožai paprastojo kalbos bendruomenės nario vertinimu“. Perskaitytas 25-ojoje tarptautinėje mokslinėje Jono Jablonskio konferencijoje „Variantiškumas kalbose ir jų atmainose“ 2018 m. rugsėjo 27–28 d. (Vilnius, VU). Tezių prieiga: http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2016/04/Varianti%C5%A1kumas-kalbose-ir-j%C5%B3-atmainose_tez%C4%97s.pdf;

5.     Mikulėnienė, D. „Tarminių požymių tvarumas ir jų raiška lietuvių kalbos kvazistandartuose“. Perskaitytas 25-ojoje tarptautinėje mokslinėje Jono Jablonskio konferencijoje „Variantiškumas kalbose ir jų atmainose“ 2018 m. rugsėjo 27–28 d. (Vilnius, VU). Tezių prieiga: http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2016/04/Varianti%C5%A1kumas-kalbose-ir-j%C5%B3-atmainose_tez%C4%97s.pdf;

6.     Geržotaitė, L. „Šiaulių jaunuolių kalbinė gimtinė: ribos pieštiniuose žemėlapiuose“. Perskaitytas septintojoje respublikinėje konferencijoje-seminare „Gimtoji kalba mokykloje“ 2018 m. kovo 9 d. (Šiaulių universitetas);

7.     Kardelytė-Grinevičienė, D. „Standartvaloda un dialekti: skolēnu valodas nostādnes“. Perskaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kalbos įvairovė“, skirtoje 145-osioms akademiko Janio Endzelyno gimimo metinėms paminėti, 2018 m. vasario 22–23 d. (Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas). Tezių prieiga: http://www.lulavi.lv/media/upload/tiny/files/Endzelins_tezes_2018_21.02.pdf;

8.     Vyniautaitė, S. „Žemaičių regiolekto tekstai-stimulai: estetinė vertė gimnazistų požiūriu“. Perskaitytas septintojoje respublikinėje konferencijoje-seminare „Gimtoji kalba mokykloje“ 2018 m. kovo 9 d. (Šiaulių universitetas).

2019 m.

1.     Aliūkaitė, D. „Etic ir emic naratyvų sąsajos arba kaip sukuria tarmiškumą paprastasis kalbos bendruomenės narys“. Perskaitytas baigiamajame projekto seminare Vilniaus universiteto Kauno fakultete (Lietuva) 2019 12 16. Programos prieiga: https://www.knf.vu.lt/dokumentai/naujienos/Skelbimai/renginiai/2019/seminaro_programa_2019-12-16.pdf;

2.     Mikulėnienė, D. „Naujųjų tarminių darinių kalbinė charakteristika etic požiūriu ir kvazistandartas“. Perskaitytas baigiamajame projekto seminare Vilniaus universiteto Kauno fakultete (Lietuva) 2019 12 16. Programos prieiga: https://www.knf.vu.lt/dokumentai/naujienos/Skelbimai/renginiai/2019/seminaro_programa_2019-12-16.pdf;

3.     Geržotaitė, L. „Kauno, Jurbarko, Šakių, Marijampolės jaunuolių kalbinės gimtinės vaizdiniai kalbinio (ne)giminiškumo požiūriu“. Perskaitytas baigiamajame projekto seminare Vilniaus universiteto Kauno fakultete (Lietuva) 2019 12 16. Programos prieiga: https://www.knf.vu.lt/dokumentai/naujienos/Skelbimai/renginiai/2019/seminaro_programa_2019-12-16.pdf;

4.     Aliūkaitė, D. „Objektyviojo tarmiškumo ribos paprastojo kalbos bendruomenės vertinimu: naujausi perceptyviosios dialektologijos tyrimai Lietuvoje“. Perskaitytas V tarptautiniame lituanistų kongrese Vroclove (Lenkija) 2019 05 16–17. Programos prieiga: https://labaswroclaw.files.wordpress.com/2019/05/program-mkl-2019-final.pdf;

5.     Aliūkaitė, D. „The Narrative of a Naïve Estimator from the Perspective of Perceptual Dialectology“. Perskaitytas „Europos kalbų atlaso“ (ALE) simpoziume (Lietuva) 2019 09 11. Programos prieiga: http://lki.lt/wp-content/uploads/2019/08/Programa-EU.pdf;

6.     Aliūkaitė, D. „Bendrinė kalba kaip (ne)atpažįstamas kodas, arba regiolektinių bruožų kliūtys perceptyviosios dialektologijos tyrimuose“. Perskaitytas V tarptautinėje taikomosios kalbotyros konferencijoje „Kalbos ir žmonės: komunikacija daugiakalbiame pasaulyje“ (Lietuva) 2019 09 26. Programos prieiga: http://www.litaka.lt/file/Taikomosios_kalbotyros_konferencijos_programa2019_09_24.pdf;

7.     Aliūkaitė, D. „Vietinių variantų gyvybingumas regionuose: žemaičių ir pietų aukštaičių nuostatos ir jų paradoksai“. Perskaitytas 26-ojoje tarptautinėje mokslinėje Jono Jablonskio konferencijoje „Kalbinė įvairovė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia ir prestižas“ 2019 10 03. Programos prieiga: http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2019/09/programa_programme.pdf.

Mokslinė studija

Parengtas mokslinės studijos rankraštis

Aliūkaitė, D., Mikulėnienė, D., Čepaitienė, A., Geržotaitė, L. „Lietuvių kalbos variantai: tyrėjo ir paprastojo kalbos bendruomenės nario perspektyvos“ (13,4 aut. l.).

 

TextLink: Diskurso struktūra daugiakalbėje Europoje

Eil. Nr. Projekto rekvizitai Privalomi atsakymai
1. Projekto pavadinimas

TextLink: Diskurso struktūra daugiakalbėje  Europoje

 

2. Projekto mokslo sritis Humanitariniai mokslai
3. Projekto statusas Vyksta
4. Projekto pradžia 2014
5. Projekto pabaiga 2018
6. Vykdančioji institucija Katalikiškasis Leuveno universitetas (Belgija)  (Universite catholique de Louvain)
7. Universiteto šakinis padalinys, kuris dalyvaujaprojekte Lietuvių filologijos katedra
8. Projekto partneriai

COST veiklos teikėjas: Katalikiškasis Leuveno universitetas (Belgija),

 Prof. Liesbeth DEGAND

Veiklos valstybės dalyvės: Niderlandai, Belgija, Rumunija, Norvegija, Vokietija, Švedija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Slovakija, Graikija ir k t.

9. Projekto vadovas ir dalyviai Vilniaus universitete/padalinyje Projekto vadovė doc. Dr. Saulė Juzelėnienė. Dalyvės doc. Dr. Rita Baranauskienė, prof. Skirmantė Šarkauskienė, doc. dr. Ilona Mickienė
10. Finansavimo šaltinis COST programa
11. Projekto biudžetas http://textlink.ii.metu.edu.tr/resources-0
12.

Trumpas projekto aprašymas

Projekto veiklų planas

Programa COST pradėta 1971 m. pagal tarpvyriausybinį susitarimą ir šiuo metu yra viena ilgiausiai veikiančių Europos mokslinių tyrimų erdvės programų. COST yra finansuojama iš Europos Sąjungos (ES) bendrųjų programų biudžeto. Programą valdo ir įgyvendina COST asociacija – 34 COST valstybių narių įsteigta pelno nesiekianti organizacija, kurios būstinė įsikūrusi Briuselyje. Politinius programos sprendimus priima COST Aukšto lygio pareigūnų komitetas, į kurį kiekviena COST valstybė narė deleguoja po du atstovus.
13. Trumpas rezultatų aprašymas (pagal darbų planą)

COST – tai Europos šalių bendradarbiavimo programa mokslo ir technologijų srityje (European Cooperation in Science and Technology). Jos tikslas yra koordinuoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus – remti Europos tyrėjų bendradarbiavimą generuojant ir įgyvendinant naujas idėjas bei iniciatyvas visose mokslinių tyrimų srityse, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus. COST įgyvendinama per aukštos kokybės naujus ypač keletą mokslo sričių apimančius tarptautinius tinklus –  COST veiklas.

http://textlink.ii.metu.edu.tr/resources-0

14. Skelbiama projekto informacija http://www.cost.eu/COST_Actions/isch/IS1312? 

Translocal methodologies in gender studies

Eil. Nr. Projekto rekvizitai Privalomi atsakymai
1. Projekto pavadinimas Translocal methodologies in gender studies
2. Projekto mokslo sritis Socialiniai mokslai
3. Projekto statusas Vykdomas
4. Projekto pradžia 2012
5. Projekto pabaiga 2014
6. Vykdančioji institucija Rytų Suomijos universitetas
7. Universiteto šakinis padalinys, kuris dalyvaujaprojekte

Kauno humanitarinis fakultetas

Filosofijos ir kultūros studijų katedra

8. Projekto vadovas ir dalyviai Vilniaus universitete/padalinyje

Dr. Raminta Pučėtaitė – Kauno humanitarinis fakultetas

9. Projekto partneriai

Projekto vadovė – Profesorė Jaana Vuori, Rytų Suomijos universitetas

Dr. Raminta Pučėtaitė, Doc. Aurelija Novelskaitė -     Vilniaus universitetas

Profesorė Irina Novikova – University of Latvia

Päivi Korvajärvi – University of Tampere

Profesorė Sergia Adamo – University of Trieste

Natka Badurina – University of Udine

Dr. Sanja Potkonjak – University of Zagreb

Docentė Iva Šmídová – Masaryk University

10. Finansavimo šaltinis ES Viso gyvenimo mokymosi
11. Projekto biudžetas -
12. Trumpas projekto aprašymas Projekto tikslas – gilinti doktorantų ir magistrantų metodologines žinias tarpdisciplininėse lyčių studijose ir tobulinti jų mokymo metodologijas, kuriant naujas praktikas ir mokymo medžiagą. Projekto metu vykdoma tarptautinė intensyvioji programa „Translocal methodologies in gender studies“ (5 ECTS).
13. Trumpas rezultatų aprašymas
  1. 10 d. intensyvioji programa,
  2. parengta kurso medžiaga nuotolinio mokymo aplinkoje,
  3. tarptautinės tinklaveikos ir bendradarbiavimo stiprinimas lyčių studijų srityje.
14. Skelbiama projekto informacija

http://www.uef.fi/fi/tramegs/etusivu