services

Naujienos

2024 m. balandžio 26 d.

Tvarumo ataskaitos: kodėl verslui nepavyks jų išvengti?

Skaityti daugiau

2024 m. balandžio 25 d.

„Studento vienai dienai“ renginiai padeda apsispręsti dėl būsimų studijų

Skaityti daugiau

2024 m. balandžio 25 d.

Nauja VU KNF studentų atstovybės pirmininkė Austėja Simonaitytė: prioritetas – studentų įsitraukimas

Skaityti daugiau

2024 m. balandžio 24 d.

Informacija apie laisvas valstybės finansuojamas vietas

Skaityti daugiau

2024 m. balandžio 22 d.

Komunikacijos konkursas „Mokslo sprintas“: išbandymas ne vien sau, bet ir tyrimo temai

Skaityti daugiau

2024 m. balandžio 22 d.

41-asis prof. Vlado K. Gronsko seminaras kviečia susitikti su Vyteniu Povilu Andriukaičiu

Skaityti daugiau

2024 m. balandžio 22 d.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekanas kviečia diskutuoti

Skaityti daugiau

2024 m. balandžio 22 d.

Dalykinės anglų kalbos dėstytoja Lina Fedorčenkienė: artėjame prie skandinaviško lygio

Skaityti daugiau

DAUGIAU NAUJIENŲ

 

Renginių kalendorius

Balandis 2024
PrATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293012345
VIsi renginiai

Kaip mus rasti

Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva

 

PATALPŲ PLANAS

nordpass3 copy

Add a heading 4 copy copy copy copy

kibernetinis saugumas internete

Projektai

Tarptautinė mokslinė konferencija „Regioninė onomastika: ką sužinome iš vardyno“

Eil. Nr.

Projekto rekvizitai

Privalomi atsakymai

1.

Projekto pavadinimas

Tarptautinė mokslinė konferencija „Regioninė onomastika: ką sužinome iš vardyno“

2.

Projekto mokslo sritis

Humanitariniai mokslai

3.

Projekto statusas

Įvykdytas

4.

Projekto pradžia

2011 11 10-11

5.

Projekto pabaiga

2011 11 10-11

6.

Vykdančioji institucija

Vilniaus universitetas

7.

Universiteto šakinis padalinys, kuris dalyvaujaprojekte

Lietuvių filologijos katedra        

8.

Projekto vadovas ir dalyviai Vilniaus universitete/padalinyje

Doc. dr. Ilona Mickienė (Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuvių filologijos katedra)

9.

Projekto partneriai

Renginys organizuotas kartu su Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriumi

10.

Finansavimo šaltinis

Lietuvos mokslo taryba

11.

Projekto biudžetas

5670 Lt

12.

Trumpas projekto aprašymas (Tikslas, uždaviniai)

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Regioninė onomastika: ką sužinome iš vardyno“ tikslas — onomastinių regioninių tyrimų sklaida Lietuvoje ir už jos ribų, siekiant supažindinti mokslininkus ir visuomenę su naujausiais atskirų vietovių ir regionų vardyno tyrimais.
Lietuvių kalbos gyvybingumas ir savitumas bene tvirčiausiai atsispindi vardyne. Vardai, atsiradę dėl įvairių istorinių, geografinių, socialinių, politinių, administracinių priežasčių, kalbos garsų, žodžių ir formų įvairove byloja apie lietuvių, gyvenančių gana nedidelėje teritorijoje, aplinką, skirtingas tradicijas ar net savitą būdą. Kadangi vardai yra randami ir senuosiuose lietuvių rašytiniuose paminkluose, jų tyrinėjimai padeda susidaryti bent apytikslį vaizdą apie senojo vardyno kaitą, kaupti reikšmingus duomenis lietuvių kalbos, ir ne tik jos, istorijai.
Diskusinės konferencijos temos:
*Regioninio vardyno tapatumo aspektai.


*Baltiški elementai kitų kalbų vardyne.


*Tikriniai žodžiai etnogenezės ir glotogenezės tyrimų kontekste.


*Tikrinių žodžių funkcionavimas bei vartosena.

*Tikrinių žodžių darybos, kilmės, semantikos ir vartosenos kitimai (sinchronija ir diachronija).

*Vardyno kaip kultūrinio paveldo ypatybės globalizacijos procese.


*Socialinė onomastika kaip pragmatika: vardas kaip kreipinys.


*Lokalusis tapatumas ir vardynas.


*Teorinės onomastikos problemos baltų tikrinių žodžių tyrimų kontekste.


*Etnolingvistiniai vardyno tyrimai.

*Vardyno semiotika.


*Vardynas ir kultūrinė atmintis.


*Vardynas ir globalizacijos iššūkiai.

13.

Trumpas rezultatų aprašymas

Surengta  2011 m. lapkričio mėn. Lietuvių filologijos katedros kalbininkai kartu su kolegomis iš Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Regioninė onomastika: ką sužinome iš vardyno“.

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Regioninė onomastika: ką sužinome iš vardyno“ (RegOnom) TIKSLAS — onomastinių regioninių tyrimų sklaida Lietuvoje ir už jos ribų, siekiant supažindinti mokslininkus ir visuomenę su naujausiais atskirų vietovių ir regionų vardyno tyrimais.

Į mokslinę diskusiją įsitraukė mokslininkai iš Katalikiškojo Leuveno universiteto (Belgija),  Saksonijos mokslų akademijos (Vokietija), Berlyno Humboldto universiteto (Vokietija), Punsko licėjaus (Lenkija), Latvijos universiteto (Latvija), Varšuvos universiteto (Lenkija), Baltarusijos Minsko Maksimo Tanko vardo valstybinio universiteto (Baltarusija), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvių kalbos instituto ir VU Kauno humanitarinio fakulteto.

Mokslinio renginio vertę didina tai, kad tarp prelegentų yra lietuvių ir latvių onomastikos mokyklų pagrindiniai atstovai (prof. G. Blažienė, dr. L. Bilkis, dr. A. Ragauskaitė, prof. O. Bušs), vienas įtakingiausių onomastikos teoretikų Europoje prof.  W. Van Langendonck (Belgija), diachroninės onomastikos atstovai indoeuropeistai dr. H. Bichlmeier (Vokietija) ir Ch. Schiller (Vokietija).

Mokslinės konferencijos darbas buvo organizuotas 7 sekcijose. Temos buvo skiriamos pagal tam tikras onomastikos problemas.

1-oje sekcijoje buvo išklausyti svečių iš užsienio prof.  W. Van Langendonck, H. Bichlmeier, Ch. Schiller  teoriniai pranešimai, kuriuose buvo aptarti Europai ir Lietuvai aktualūs onomastikos teorijos klausimai. Taip pat pranešimus skaitė Mažosios Lietuvos vietų vardų tyrėjos prof. G. Blažienė ir doc. D. Deltuvienė.

2-oje sekcijoje buvo iškelti probleminiai klausimai dėl toponimų semantikos, dvejopos kai kurių lietuvių oikonimų darybos, pateikta originali Balstogės vaivadijos vietovardžių etimologija.

3-oje sekcijoje du pranešimai buvo skirti problemoms, susijusioms su vietų vardų kirčiavimo sunkumais. Taip pat buvo skaitytas pranešimas, kuriame išsamiai aptariami Marijampolės apskrities vietovardžiai, užrašyti Tarpukariu.

4-oje sekcijoje prelegentai kalbėjo apie Latvijos ir Baltarusijos vietų vardus, jų darybos ir etimologijos problemas. Taip pat buvo analizuoti Labūnavos apylinkių vietų vardai. Originalumu išsiskyrė pranešimas, kuriame buvo aptartos naujai fiksuotos Joniškio pavadinimo gramatinės formos.

5-oje sekcijoje buvo ieškota kalbos ir kultūros reliktų senuosiuose tikriniuose varduose, atskleisti lietuvių ir lenkų kalbų kontaktai XVII—XVIIIa. Kėdainių miesto vardyne.

6-oje sekcijoje skaitytuose pranešimuose buvo iškeltos lietuvių ir lenkų, lietuvių ir baltarusių, latvių ir lyvių vardyno sąsajos ir skirtumai.

7-oje sekcijoje pristatytuose pranešimose bandyta kiek kitokiu aspektu žvelgti į tikrinius žodžius: analizuoti pragmatonizmai bei randamos jų klastotės, kūrybiškai pažvelgta į Dionizo Poškos ir ,,Baublio respublikos“ įvardijimo sąsajas.

Paskelbtos konferencijos tezės: http://www.khf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/lietuviu/Regionine-onomastika_2011_TEZES.pdf

14.

Skelbiama projekto informacija

Skelbiama konferencijos tezės:

http://www.khf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/lietuviu/Regionine-onomastika_2011_TEZES.pdf

Skelbiama konferencijos nuotraukos: http://www.khf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/lietuviu/konferencijos_nuotraukos.pdf

Tarptautinė mokslinė konferencija „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“

Eil. Nr.

Projekto rekvizitai

Privalomi atsakymai

1.

Projekto pavadinimas

Tarptautinė mokslinė konferencija „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“

2.

Projekto mokslo sritis

Humanitariniai mokslai

3.

Projekto statusas

Įvykdytas

4.

Projekto pradžia

2011 10 21-22

5.

Projekto pabaiga

2011 10 21-22

6.

Vykdančioji institucija

Vilniaus universitetas

7.

Universiteto šakinis padalinys, kuris dalyvaujaprojekte

Lietuvių filologijos katedra

8.

Projekto vadovas ir dalyviai Vilniaus universitete/padalinyje

Doc. dr. Daiva Aliūkaitė (Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuvių filologijos katedra)                    

9.

Projekto partneriai

Renginys organizuotas kartu su Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriumi

10.

Finansavimo šaltinis

Lietuvos mokslo taryba

11.

Projekto biudžetas

5670 Lt

12.

Trumpas projekto aprašymas (Tikslas, uždaviniai)

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“ TIKSLAS — sukurti informatyvų geolingvistikos diskursą, reprezentuojantį baltų tarmių tyrimus.
Lietuvoje nuosekliai ir intensyviai kuriama geolingvistikos paradigma vis dar stokoja sociolingvistinės metodologijos prieigų, taigi tikimasi, kad ši konferencija pirmiausia prisidės prie sociolingvistinių metodologijų tarminiam diskursui tirti sklaidos. Iki šiol Lietuvoje vykusiose mokslinėse konferencijose sociolingvistinis požiūris į tarmes likdavo mokslinių diskusijų paribiuose. Tikimasi, kad šioje konferencijoje sociolingvistikos paradigmos aspektai funkcionuos kaip konceptualus imperatyvas, skatinantis iš šios paradigmos pozicijų pasižiūrėti į baltų tarmių skaidumą. Tačiau būtina pridurti, kad konferencijoje nesiekiama vienalyčio sociolingvistinės dialektologijos diskurso, taip tikimasi nužymėti sociolingvistinės dialektologijos ribas ir konceptualizuoti santykius su regionine dialektologija, perceptyviąja dialektologija, eksperimentiniais tyrimais ir kt. baltų tarmių tyrimų tradicijomis.



Konferencijos rengėjų siūlomos temos yra diskusinės:.

* sociolingvistinė dialektologija: metodologiniai aspektai;


* sociolingvistinės įžvalgos lietuvių ir latvių tarmių tyrėjų darbuose: retrospekcija;

* baltų tarmių tyrimų perspektyvos: sociolingvistiniai scenarijai;


* paribio tarmių sociolingvistika;

* sociolingvistiniai argumentai instrumentiniuose tyrimuose;


* kognityviosios tarmių charakteristikos;

* kartos ir regioniniai dialektai;


* tarmių nuostatų tyrimai;

* kodų kaita tarmėse;
* ir kt.

13.

Trumpas rezultatų aprašymas

2011 m. spalio mėn. Lietuvių filologijos katedros kalbininkai kartu su kolegomis iš Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“.

Konferencija subūrė dialektologus, geolingvistus, sociolingvistus iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos.

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“ (SocDial) TIKSLAS — sukurti informatyvų geolingvistikos diskursą, reprezentuojantį baltų tarmių tyrimus.

Lietuvoje nuosekliai ir intensyviai kuriama geolingvistikos paradigma vis dar stokoja sociolingvistinės metodologijos prieigų, taigi konferencija prisidėjo prie sociolingvistinių metodologijų tarminiam diskursui tirti sklaidos.

Į mokslinę diskusiją įsitraukė mokslininkai iš Daugpilio, Latvijos, Liepojos, Varšuvos universitetų, Lenkijos mokslų akademijos, Lietuvių kalbos instituto, VU Kauno humanitarinio fakulteto. Mokslinio renginio vertę didina tai, kad tarp prelegentų yra lietuvių ir latvių dialektologijos, geolingvistikos mokyklų pagrindiniai atstovai (prof. A.Stafecka, prof. V.Šaudiņa, prof. O.Bušs, prof. D. Mikulėnienė, prof. L.Kalėdienė, prof. K.Garšva).

SocDial mokslinis darbas organizuotas 4 sekcijose. Teminį skaidumą lėmė pranešimų problematika.

1-oje sekcijoje „Geolingvistinė baltų tarmių tyrimų perspektyva“ skaityti pranešimai skirti fundamentinei geolingvistikos problematikai, geolingvistikos paradigminei apbrėžčiai, geolingvistikos sklaidos Lietuvoje perspektyvoms (4 pranešimai).

2-oje sekcijoje „Vizualioji ir tekstynų geolingvistika: problemos ir galimybės“ pranešėjai svarstė tarmių atlasų, tarmių korpusų tradicijas ir perspektyvas XXI a., vertino šnektų metamorfozę sociolingvistinėje perspektyvoje, diskutavo percepcinių žemėlapių teikiamas tarmių interpretacijos galimybes (6 pran.).

3-ios sekcijos „Sociolingvistinių parametrų vertė geolingvistikoje“ pranešimuose vertinti sociolingvistiniai argumentai instrumentiniuose tyrimuose, pristatytas kognityvusis tarmių charakteristikos modelis, analizuoti kalbų vs tarmių kontaktų klausimai, aktualintas sociolingvistinių kintamųjų tarmių tyrimuose klausimas (6 pranešimai).

4-osios sekcijos „Dialektologijos ir sociolingvistikos dialogas: kalbos ir kultūros dėmenys“ pranešimuose gvildenti klausimai išplečia dialektologijos paradigmos problematiką: analizuoti slengo, sociolektų, medialektų sklaidos polinkiai (6 pranešimai).

Paminėtini SocDial pranešimai, žymintys fundamentinę baltų tarmėtyros problematiką ir numatantys baltų geolingvistikos raidos kryptis. Prof. A.Stafeckos poleminis pranešimas dėl latgalių kodo statuso aktualina chrestomatinę dialektologijos problematiką. Kalbos vs dialekto skirtis nepraranda aktualumo ir XXI a. Svarstymai dėl kodo statuso, apimantys įžvalgas ne tik dėl lingvistinių problemų, bet ir dėl subjekto, bendruomenės tapatumo, atitinka kognityviosios dialektologijos užduotis, kurios XXI a. palaipsniui plinta tarmių tyrimuose.

Prof. L.Kalėdienė pranešime konstatuoja, kad dialektologijos tyrimų kryptys ir principai priklauso nuo kalbos kitimo interpretacijų. Siūloma įtaigi trinarė geolingvistikos tipologija. Atskaitos sistema geolingvistiniams požiūriams diferencijuoti, plg. variantų sociolingvistika vs lingvistinė geografija, prelegentei tampa ne tik tyrėjų tikslų sistema, bet ir tam tikri lingvistinių paradigmų filosofiniai pagrindai. Tokios įžvalgos (tarpdisciplininė perspektyva!) konferencijoje žymi, neabejotinai, naują baltų geolingvistikos etapą.

Prof. D. Mikulėnienės pranešime svarstomi tarmių tyrimo XXI a. metodologijos klausimai formuoja vizualiosios geolingvistikos Lietuvoje pagrindus.

Periferinių tarmių tyrimai dar vienas aiškus baltų tarmėtyros duomuo. Prof. K. Garšvos, D. Straupeniece pranešimai parodo regioninės dialektologijos problematiką. Turint omenyje tarmių raidos scenarijus periferiniuose regionuose, pagrįstai atrodo čia taikoma tarmių „konservavimo“ strategija — užrašyti, saugoti kalbinį paveldą. Kita vertus, periferinių tarmių tyrimai nuosekliai pildo kalbų kontaktų sociolingvistikos kryptį Lietuvoje ir Latvijoje.

Paskelbtos konferencijos tezės: http://www.khf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/lietuviu/tezes_sociolingvistine_dialektologija_2011.pdf

14.

Skelbiama projekto informacija

Skelbiama konferencijos tezės:

http://www.khf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/lietuviu/tezes_sociolingvistine_dialektologija_2011.pdf

Skelbiama konferencijos nuotraukos: http://www.khf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/lietuviu/socdiale_2011_nuotraukos.pdf

Mokslinių tyrimų praktinio taikymo skatinimo informacinis portalas

Eil. Nr.

Projekto rekvizitai

Privalomi atsakymai

1.

Projekto pavadinimas

Mokslinių tyrimų praktinio taikymo skatinimo informacinis portalas. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0010

(Žmogiškųjų išteklių plėtra; Priemonė: Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; Veiklos sritis: 5 veiklos sritis: Mokslo ir studijų institucijų informacinės sistemos ir duomenų bazių sukūrimas, tobulinimas ir stebėsena)

2.

Projekto mokslo sritis

Fiziniai ir technologiniai mokslai

3.

Projekto statusas

Įvykdytas

4.

Projekto pradžia

2006 06 01

5.

Projekto pabaiga

2008 10 15

6.

Vykdančioji institucija

Vilniaus universitetas

7.

Universiteto šakinis padalinys, kuris dalyvaujaprojekte

Kauno humanitarinis fakultetas Informatikos katedra

8.

Projekto vadovas ir dalyviai Vilniaus universitete/padalinyje

Prof.dr. Audrius Lopata

9.

Projekto partneriai

Algimantas Jankauskas – Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija

Arūnas Eitutis – Kauno technologijos universitetas studentų atstovybė

10.

Finansavimo šaltinis

Europos struktūrinių fondų parama

11.

Projekto biudžetas

1.219.332 Lt.

12.

Trumpas projekto aprašymas

Tikslus problemos ir jos poveikio įvardijimas. Projektu siekiama spręsti šias problemas:
1. Lietuvoje studijuojančių magistrantų vykdomų darbų pritaikymo praktikoje procentas bei gautų teorinio pobūdžio rezultatų eksperimentinė plėtra gerokai atsilieka nuo ES standartų. Ši tendencija pastebima nežiūrint to, jog per pastaruosius keletą metų Lietuvos aukštojo mokslo institucijose studijuojančiųjų magistrantų įgyjamos žinios bei mokslinė kompetencija tolydžiai auga ir daugelyje studijų programų prilygsta žinomuose Vakarų universitetuose studijuojančiųjų lygiui.
2. Parengtų magistrantų kompetencija nevisapusiška, nes esant neblogam teorinių žinių lygiui stokojama praktinių įgūdžių bei patirties, taikant gautus mokslinių tyrimų rezultatus versle ir visuomenės gyvenime.
3. Neskatinamas mokslinių tyrimų rezultatų diegimas verslo įmonėse. Tai sąlygojama nepakankamu gautų mokslinių rezultatų taikymu, realiame gyvenime iškylančių problemų sprendimo patirties bei tiesioginių kontaktų tarp studijų institucijų ir verslo atstovų stoka.
4. Tarpdisciplininių tyrimų, horizontaliųjų ryšių tarp dirbančiųjų skirtingose mokslo kryptyse ar pasikeitimo patirtimi tarp mokslo bei studijų institucijų trūkumas.
Postūmiu keliant Lietuvoje rengiamų mokslo magistrų praktinę kompetenciją bei skatinant mokslinių tyrimų eksperimentinę plėtrą galėtų būti magistrantų praktinių įgūdžių tobulinimas, jų vykdomų tyrimų išbandymas ne tik universitetinių ar institutų laboratorijų sąlygomis, bet ir tiesiogiai sprendžiant iškilusias problemas verslo įmonėse bei įvairiose valstybės institucijose. Taigi, tikslinės projekto grupės yra magistrantai, pedagogai ir dėstytojai, įmonių darbuotojai ir pirmos pakopos studijų programų studentai (netiesioginė tikslinė grupė, kuri būtų paliesta tik išplėtus sukurtąjį portalą jau po projekto įgyvendinimo). Šios tikslinės grupės pasirinktos dėl to, jog pareiškėjui – Vilniaus universitetui – studijų ir darbuotojų veiklos kokybės gerinimas yra vienas svarbiausių tikslų. Išskirtos problemos labai gerai pažįstamos pareiškėjui, tačiau savo lėšomis šioje paraiškoje pristatomo projekto universitetas įgyvendinti negali, nors ir žino, jog sumanymas pasiteisintų.
Sprendžiant paminėtas problemas nuspręsta kurti specializuotą mokslinių tyrimų praktinio taikymo skatinimo informacinę sistemą, veikiančią interneto portalo principais ir apimančią mokslinių sprendimų, jų praktinio taikymo uždavinių ir magistrantų baigiamųjų darbų temų duomenų bazę bei ją aptarnaujančią sistemą. Taigi, vykdant pristatomą projektą būtų sprendžiami šie uždaviniai:
* parengti mokslinių sprendimų, praktinio taikymo uždavinių bei baigiamųjų darbų temų duomenų bazės techninį projektą, susieti jį su diegiama Lietuvos mokslo ir studijų informacine sistema (LieMSIS);
* sukurti viešąjį informacinį portalą, apimantį minėtą duomenų bazę bei ją aptarnaujančią sistemą;
* sukurti informacinio portalo eksploatavimo ir priežiūros sistemą, apimančią portalo įrangos techninę priežiūrą, informacijos apsaugą, vartotojų – mokslo ir studijų institucijų bei verslo ir pramonės įmonių atstovų – aptarnavimą;
* paruošti vartotojų, norinčių rasti arba pasiūlyti mokslinius sprendimus, sprendimų reikalaujančius uždavinius, baigiamųjų magistro darbų temas ir stažuočių/praktikų vietas, apmokymo programą;
* atlikti informacinio portalo pilotinį diegimą Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete ir Kauno technologijos universitete, apimant Kauno apskrities įmones, po to išplečiant jo veikimą kitoms Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms bei verslo subjektams

13.

Trumpas rezultatų aprašymas
  • sukurta praktikų ir baigiamųjų darbų temų duomenų bazės projektinė dokumentacija (3 komplektai);
  • sukurta interneto informacinio portalo projektinė dokumentacija (3 komplektai);
  • sukurtos vartotojams skirtos instrukcijos (po vieną kiekvienai iš 3-jų tiesioginių tikslinių grupių);
  • sukurta mokslinių sprendimų, jų praktinio taikymo uždavinių bei magistrantų baigiamųjų darbų temų ir praktikų duomenų bazė ir informacinis portalas;
  • sukurtos ir įdiegtos vartotojų apmokymo programos (po vieną kiekvienai iš 3-jų tiesioginių tikslinių grupių);
  • sukurta ir įdiegta informacinio portalo eksploatavimo ir priežiūros sistema (2 parengti specialistai);
  • įdiegtas mokslinių tyrimų praktinio taikymo skatinimo viešasis interneto informacinis portalas.

14.

Skelbiama projekto informacija

http://mokslasverslui.lt

Mokslinių tyrimų projektai

Kauno fakulteto projektų administravimo sistema darbuotojams pasiekiama adresu projektai.knf.vu.lt   (jungiantis ne iš VU tinklo reikia prisijungti VU VPN)

Informacija atnaujinta 2024.02.21

Pokategorės

Nacionaliniai projektai

Tarptautiniai projektai

Puslapis 10 iš 11
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku