Aktualijos

Vilniaus universiteto Kauno fakultetas

Jaunųjų mokslininkų konferencija vertimo tematika TELL ME MORE 2024

Kviečiame visų studijų pakopų studentus ir jaunuosius mokslininkus dalyvauti konferencijoje vertimo tematika 𝐓𝐄𝐋𝐋 𝐌𝐄 𝐌𝐎𝐑𝐄, kuri vyks 𝟐𝟎𝟐𝟒 𝐦. 𝐠𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟒 𝐝. Vilniaus universiteto Kauno fakultete (Muitinės g. 14) ir nuotoliu (per Microsoft Teams).

Skatiname visų studijų pakopų studentus ir jaunuosius mokslininkus diskutuoti apie mokslines ir praktines vertimo problemas bei pristatyti savo tyrimų rezultatus, o dėstytojus – pristatyti pranešimus su studentais kaip bendraautoriais.

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas.

Kilus klausimams, kreipkitės el. paštu 

Gegužės 9 d 11:15 val., V auditorijoje kviečiame dėstytojus ir universiteto darbuotojus, besidominčius dirbtinio intelekto įrankių taikymu studijose, į seminarą, kurį ves Gytis Česnuitis, Microsoft švietimo sektoriaus patarėjas Baltijos šalims, Sakartvelui ir Ukrainai.

Seminaro metu ekspertas supažindins su Microsoft DI įrankiais skirtais švietimui, aptars jau įgyvendintus projektai kituose universitetuose. 

Šiame pristatyme gilinsimės į dirbtinio intelekto (DI) pasaulį ir jo poveikį švietimui. Seminaro metu kalbėsime apie tai, kas yra DI (plačiau nei tik generatyvinis DI), kaip tai keičia švietimą, kokios yra naudos ir rizikos, bei kokie yra DI panaudojimo pavyzdžiai kituose aukštojo mokslo įstaigose.

Apie pranešėją

Gytis Česnuitis turi daugiau nei 8 metų darbo patirtį švietimo sektoriuje tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse, yra įgijęs verslo vadybos su rinkodaros atšaka bakalauro laipsnį. Nuolat mokosi ir turi sėkmingai išlaikytų egzaminų MS-900, AZ-900 bei Copilot for M365 sertifikatus. Aktyviai dalyvauja EdTech Lithuania asociacijos veikloje.

Seminarą organizuoja Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto docentas dr. Kęstutis Driaunys.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto magistrantūros studijų programos Viešojo diskurso lingvistika studentė Jolanta Vasiliauskaitė studijuoti į puikiai pažįstamas auditorijas grįžo po daugiau nei 10 m. pertraukos. Čia baigusi Lietuvių filologijos ir reklamos bakalauro studijas ieškojo savęs darbo rinkoje ir nedrąsiai puoselėjo svajonę stiprinti savo kūrybinius sugebėjimus, tad dėstytojų priminimas apie galimybę tęsti studijas antrojoje pakopoje tapo sudėtingų, tačiau malonių permainų lavina. Besimėgaudama studijomis ji nusprendė pasinaudoti ir universiteto teikiama galimybe dalyvauti Erasmus mainų programoje, kur pusę metų studijavo Italijoje, Bolonijos universitete. „Kiekvienam lingvistui vertėtų pastudijuoti užsienyje, suvokti savo studijų pritaikomumą, jų išskirtinę reikšmę bendrame visuomenės vystymosi mechanizme ir begalines profesines galimybes. Nuostabu, kad šiuolaikinių iššūkių akivaizdoje kalba ne tik lieka aktuali, bet ir atlieka gan svarbų vaidmenį“, – sako ji.

Praktiškas svajonės išpildymas

„Toks jausmas, kad viskas stoja į savo vietas,“ – šypsosi studentė. - „Dar prieš stojant į magistrantūrą buvo kilusi mintis išvykti į Italiją studijuoti, pakeisti aplinką, atrasti save iš naujo kitoje aplinkoje“, – atvirauja J. Vasiliauskaitė. Rinktis būtent šią šalį ji nusprendė pliusus ir minusus apsvarsčiusi praktiškai – buvo girdėjusi, kad anglų kalba vietiniai kalba vidutiniškai, tad nebūtų diskomforto vieną kitą žodį ir pamiršus. „Nevisiškai pasitikėjau savo anglų kalbos žiniomis, nes kasdienėje veikloje nesusidurdavau su poreikiu kalbėti angliškai. Tokioje šalyje, pamaniau, turėčiau mažiau kompleksuoti dėl savo kalbėjimo sugebėjimų“, – aiškina studentė. Kitas motyvas, viliojęs vykti studijuoti į Italiją, buvo noras patirti legendomis apipintą vietinių gyvenimo būdą, prisiliesti prie šalies kultūros ir, naudojantis studentiško gyvenimo privilegijomis, grožėtis supančia aplinka.

„Būtent studijuojant literatūrą ir kalbą, prisiliečiama prie žmogaus, jo būties. Būtent literatūroje ieškome atsakymų į tai, kas svarbu, išgyvename, kaip sakė Vytautas Mačernis, aukštąsias akimirkas“, – sako lituanistikos studentas Arnoldas Tarvydas pabrėždamas, kad neneigia kitų disciplinų svarbos, tačiau ragina atkreipti dėmesį į naujausius kalbos tyrimus bei stiprias tiesiogines jų sąsajas su kitomis mokslo ir gyvenimo sferomis.

Jau gegužės 8 d. pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais, aptarti filologines aktualijas ir šios krypties reikšmę XXI a. jaunuosius tyrėjus suburs studentų lituanistų mokslinė konferencija „Generalinė repeticija“.

Pasak A. Tarvydo, kalbos aprėptį puikiai iliustruoja vieno žymiausių XX a. filosofų Liudvigo Vitgenšteino išsakyta mintis: „Mano kalbos ribos žymi mano visatos ribas.“ Šias ribas konferencijoje ir siūloma plėsti, mat tokie bendraminčių susibūrimai yra reikšmingi ne tik šios krypties studentams ir Vilniaus universiteto (VU) bendruomenei, bet ir plačiai visuomenei, kiekvienam lietuviui. Ypač dabar, kai vis dažniau kyla diskusijų dėl lietuvių kalbos išlikimo sparčiai tobulėjančių informacinių technologijų ir globalizacijos amžiuje.

Jaunoji filologė Marta Smaliukaitė priduria, kad šie moksliniai lituanistų sambrūzdžiai kasmet tampa vis svarbesni, nes visuomeniniam gyvenimui tarptautėjant lietuvių kalba ir kultūra pamažu stumiama į paribį. „Nors sąmoningų tautiečių gausėja, klausimai dėl lietuvių kalbos visgi opūs. Ar susikalbėsime lietuviškai po 100 metų? Kaip lietuvių kalba per šį laiką pasikeis? Ar mes pajėgūs, o svarbiausia, siekiantys ją puoselėti ir išsaugoti? Ši lituanistų konferencija, rengiama jau ketvirtą kartą, parodo, kad lietuvių kalbos ir literatūros, kultūros pasaulis gyvuoja“, – įsitikinusi M. Smaliukaitė.

Studijų programos Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba) socialinis partneris UAB „Teleperformance LT“ paskyrė kelionę ir dvi vardines stipendijas už rudens semestro studijų rezultatus ir motyvaciją studijuoti. Stipendijos skirtos 3 kurso studentei Martai Šalaševičiūtei ir 4 kurso studentei Inai Danilenko. Kelialapius į Švediją laimėjo Anglų ir kitos užsienio kalbos (švedų kalbos) 4 kurso studentai Agnė Sūnilaitytė ir Nojus Martynas Jokubaitis.

„Vos tik sužinojome, kad organizuojamas konkursas, suteikiantis galimybę keliauti į Stokholmą, nusprendėme dalyvauti. Dabar jau akivaizdu, kad būtent tokios kelionės trūko. Patikrinome studijose įgytų žinių vertę ir dar daugiau sužinojome apie mūsų studijuojamą kalbą, kultūrą ir ją veikiančias šiandienos realijas“, – pasakoja iš Švedijos grįžusi Anglų ir kitos užsienio kalbos (švedų kalbos) 4 kurso studentė Agnė Sūnilaitytė. Balandžio pradžioje ji ir bendramokslis Nojus Martynas Jokubaitis dalyvavo kalbinėje-kultūrinėje programoje, kurios metu lankė Stokholmo universitetą ir organizaciją „Kulturhuset“ (Stokholmo miesto teatras ir miesto menų centras). Abu studentai Švedijoje lankėsi pirmą kartą, tad kelionė buvo gausi įspūdžių ir atradimų, o svarbiausia – suteikė motyvacijos ir pasitikėjimo savimi pasirinktose studijose.

„Ne paslaptis, kad skandinavai puikiai kalba angliškai, tad sunkiausia buvo išeiti iš komforto zonos ir išdrįsti prabilti švediškai, – prisipažįsta N. M. Jokubaitis. – Galvoje vis sukdavosi mintys, kaip būtų galima tinkamiau atsakyti, o po pokalbio, vykusio anglų kalba, diskutuodavome, kaip šis būtų skambėjęs švedų kalba.“ Studentai sutaria, kad suprasti kalbą ir rašyti nėra tas pats, kaip kalbėti su gimtakalbiu. „Pastebėjome didesnę vidinę motyvaciją ir norą toliau gilinti švedų kalbos žinias. Namo grįžome įkvėpti Stokholmo miesto ir jame tvyrančios skandinaviškos kultūros“, – dalijasi A. Sūnilaitytė.