Studijų Vilniaus universitete Kaune įspūdžiais (ir ne tik) dalijasi Dovilė Butnoriūtė, viena aktyviausių Lietuvoje kultūros vadybininkių. Ji – daugybės renginių organizatorė, „PuntoJazz palėpės" renginių/programos/komunikacijos vadybininkė, kultūros grupės „Open culture" lyderė, Gatvės muzikos dienos Kaune iniciatorė, koncertų „Romuvos" kiemelyje rengėja..
Kodėl pasirinkote kultūros vadybos studijas Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete?
Pasirinkau studijuoti kultūros vadybą VU KHF, nes 2007 metais jis vienintelis siūlė šią studijų programą. Mano pasirinkimą lėmė Svajonė ir Sėkmė, kuri nusišypsojo egzaminuose. Niekada neturėjau iliuzijos stoti į menus, visada norėjau būti netoliese, tuo tarpininku tarp kuriančio žmogaus ir vartotojo. Studijų programa atrodė kaip tik tai, ko reikia, trukdė tik gana aukšti stojamųjų balai, kuriuos įveikti atrodė iššūkis. Tačiau čia nusišypsojo Sėkmė, pamėtėjusi istorinį šimtuką iš valstybinio istorijos egzamino.
Kokius epizodus iš studijų prisimenate geriausiai?
Geriausiai pamenu bendrą atmosferą, kurią spinduliavo mūsų grupė ir dėstytojai, tarpusavio bendravimą, supratimą, gerą laiką, nuolatinį žingeidumą ir atvirumą.
Ką Jums davė studijos VU KHF?
Per ketverius studijų metus įvyko daug dalykų, leidusių daugiau suprasti apie save ir kultūrinę aplinką. Studijos patvirtino kryptį, pakvietė domėtis plačiau, įkvėpė imtis iniciatyvos, būti savarankiška, išmokė akademinės kalbos, gerokai sutvirtino derybinius ir viešojo kalbėjimo įgūdžius.
Ką svarbiausia išmokti ir įgyti siekiant universitetinio išsilavinimo?
Tai priklauso nuo studento siekių.
Ką norėtumėt palinkėti dabartiniams ir būsimiems VU KHF studentams?
Būkite smalsūs ir iniciatyvūs, domėkitės, tuo, kas vyksta jūsų srityje. Skubėkite koja kojon ir nebijokite išeiti iš komforto zonos ir universitetinių teorijų, kurios turi tapti pagrindu, tačiau ne nelaužomomis taisyklėmis. Jūsų karjera – Jūsų rankose.
Koks turėtų būti universitetas, kad jame būtų ugdomi lyderiai?
Kupinas įkvepiančių kolegų: ir studentų, ir dėstytojų. Tikrai ne tik nuo dėstytojų viskas priklauso!
Šiandien esate žinoma savo srities profesionalė. Papasakokite plačiau apie savo veiklas.
Šiandien dirbu kultūros vadybos srityje plačiąja prasme: greta pastovių darbų įsijungiu į laikinus projektus, kurių per metus susidaro nemažai. Taigi šiandien rengiu, komunikuoju ir įgyvendinu muzikinę gyvo garso klubo programą ir esu kino teatro „Romuva“ komunikacijos vadybininkė. Greta šių veiklų koordinuoju muzikinius ir socialinius projektus Kaune, kiekvieną rudenį prisidedu prie tarptautinio audiovizualinės poezijos festivalio „TARP“ organizavimo, esu audiovizualinės poezijos grupės „AVaspo“ vadybininkė. Prisidedu ir prie daugybės kitų idėjų, kurios mane įkvepia: tarp tokių – Tarptautinė Vilniaus knygų mugė, Kauno Bienalė.
Per metus tenka dirbti su daugybe įvykių: nuo performatyviųjų pasirodymų, parodų, koncertų iki eksperimentinių spektaklių. 2013-aisiais suskaičiavau per pusantro šimto įvykių, kurių užkulisius teko minti. Tai daug.
Kokius uždavinius sau keliate?
Stengiuosi būti nuosekli ir nepamiršti kūrybiškumo. Be to, juk nėra nieko neįmanoma. Neįmanoma tiesiog užima daugiau laiko.
Gal turite ir galėtumėte įvardyti savo sėkmės formulę?
Nelaikau savęs sėkmingu žmogumi, todėl tokios formulės nėra. Kad galėtum kurti pokytį, turi pažinti aplinką. Taip ir darau – nuolat ją smalsiai tyrinėju, visada, kai galiu, lankausi įvairiausiuose renginiuose: nuo mažų susitikimų, filmų peržiūrų iki diskusijų ar man labai menkai pažįstamų muzikos stilių koncertų. O tada tai, ką sužinai, reikia pritaikyti praktikoje. Kaip ir universitete, taip ir gyvenime.
Dėkojame.